Nuo 2026 m. lapkričio 2 d. Valstybinis patentų biuras oficialiai vadinasi Lietuvos intelektinės nuosavybės tarnyba (LINTA). Pasikeitė ne tik institucijos pavadinimas: naujasis identitetas aiškiau primena, kad verslas čia gali spręsti ne vien patentų, bet ir prekių ženklų bei dizaino apsaugos klausimus. Pradedantiems verslininkams tai proga peržiūrėti, ar jų pavadinimas, logotipas ir kuriami produktai pakankamai apsaugoti.
Kuo užsiima naujoji LINTA?
Teisingumo ministerijai pavaldi tarnyba registruoja prekių ženklus ir pramoninį dizainą, išduoda nacionalinius išradimų patentus, nagrinėja dalį ginčų dėl pramoninės nuosavybės apsaugos ir konsultuoja verslą. Oficialiame pranešime nurodyta, kad 2025 metais įstaiga įregistravo 2 616 prekių ženklų, 29 dizainus ir išdavė 62 nacionalinius patentus.
Nuo lapkričio 2 d. institucijos svetainė turėtų būti pasiekiama adresu linta.lrv.lt. Taip pat veikia informacinė platforma intelektine.lt. Pervadinimas savaime nereiškia, kad kiekvienai įmonei privaloma iš naujo registruoti turimą ženklą ar kad pasikeitė visų apsaugos priemonių kainos.
Kodėl įmonės pavadinimo neužtenka?
Verslininkai kartais mano, kad užregistravę juridinį asmenį ar įsigiję interneto domeną automatiškai įgyja išimtines teises į panašų žymenį visoms prekėms ir paslaugoms. Tačiau įmonės pavadinimas, domenas ir prekių ženklas nėra tas pats teisinis objektas. Prieš skiriant pinigų reklamai verta patikrinti, ar panašaus ženklo kiti savininkai nėra užregistravę atitinkamose veiklos klasėse.
Pavyzdžiui, kuriant kosmetikos ar drabužių parduotuvę galima sumokėti už pakuotes, fotografijas ir reklamą, o vėliau susidurti su reikalavimu pakeisti ženklinimą. Patikra prieš paleidimą paprastai kainuoja mažiau laiko ir reputacijos nei staigus visos vizualinės tapatybės keitimas.
Prekių ženklas, dizainas ir patentas – kuo jie skiriasi?
Prekių ženklas padeda atskirti konkrečios įmonės prekes ar paslaugas nuo konkurentų, dizainas gali saugoti gaminio išvaizdą, o patentas – tam tikrus techninius išradimus, atitinkančius naujumo ir kitus reikalavimus. Nė vienas iš šių instrumentų neužtikrina bendros „verslo idėjos“ monopolijos. Pati abstrakti mintis atidaryti kavinę ar sukurti programėlę dėl to netampa patentuojamu išradimu.
Tarptautinei plėtrai reikia atskirai vertinti teritoriją. Lietuvos registracijos teikiama apsauga nėra automatiškai tokio pat masto visoje Europos Sąjungoje, todėl augant eksportui pravartu įvertinti ES prekių ženklo ar tarptautinės registracijos alternatyvas.
Ką patikrinti prieš investuojant į prekės ženklą?
Praktiškas sąrašas prasideda nuo žymens paieškos oficialiuose registruose, atitinkamų prekių ir paslaugų klasių pasirinkimo, dominančių rinkų ir biudžeto. Toliau verta išsaugoti kūrimo dokumentus, susitarti su dizaineriais dėl teisių į logotipą ir numatyti, kas stebės galimus panašius ženklus. Kilus ginčui ar abejonėms dėl panašumo pravartu kreiptis į kvalifikuotą specialistą.
Didžiausia nauda – ne formalus pažymėjimas stalčiuje, o mažesnė rizika prarasti jau sukurtą įvaizdį. Kuo daugiau įmonė skiria rinkodarai ir kuo labiau plečiasi į kitas valstybes, tuo svarbesnis išankstinis teisių planavimas. LINTA pervadinimas yra tinkamas priminimas šį klausimą įtraukti į verslo pradžios biudžetą.
Penki klausimai prieš išleidžiant naują produktą
Prieš patvirtinant prekės pavadinimą verta atsakyti, ar panašaus ženklo nėra oficialiuose registruose ir ar pasirinktai prekių klasei tikrai reikalinga tokia registracija. Antra, ar logotipo ir svetainės kūrėjas raštu perdavė reikalingas turtines teises? Trečia, ar pakuotės dizainas neprimena konkurento tiek, kad klientas galėtų supainioti produktus? Ketvirta, kuriose šalyse ketinama prekiauti? Penkta, kas įmonėje bus atsakingas už ženklo apsaugos terminų ir galimų ginčų stebėseną?
Smulkiesiems verslams ypač naudinga atskirti privalomus ir pasirenkamus veiksmus. Ne kiekvienas kūrybinis sprendimas turi būti saugomas patentu, o prekių ženklo registracija ne visada yra pirmasis verslo pradžios žingsnis. Tačiau jei įmonės konkurencinis pranašumas susijęs su atpažįstamu pavadinimu ar išskirtiniu gaminio dizainu, ankstyvas teisinis planavimas gali sumažinti didesnių ateities nuostolių riziką. Pirma verta nustatyti, kokį konkretų turtą siekiama apsaugoti.
Investuotojams intelektinė nuosavybė svarbi ir tikrinant startuolius. Pristatant verslą finansuotojui dažnai užduodami klausimai: ar programinis kodas priklauso įmonei, ar licencijos leidžia komercinį naudojimą, ar registracijos galioja numatomose rinkose? Kuo aiškesni atsakymai ir dokumentai, tuo lengviau įvertinti projekto teisinę riziką. Pavadinimą pakeitusi LINTA gali būti vienas iš informacijos šaltinių, bet sudėtingiems ginčams prireiks specializuotos teisinės konsultacijos.
Ką dar verta įvertinti?
Prieš pradėdami prekiauti internetu, verslininkai dažnai skuba kurti reklamą, socialinių tinklų paskyras ir domeną, tačiau teisės klausimus atideda vėlesniam laikui. Tokia seka gali būti brangi, jei pasirinktas ženklas panašus į jau saugomą. Preliminari paieška oficialiuose registruose turėtų tapti įprasta verslo starto užduotimi. Tuo pačiu būtina prisiminti, kad prekių ženklo registracija ir autorių teisės į logotipą gali priklausyti skirtingoms taisyklėms, todėl abu klausimus verta sutvarkyti atskirai.
Šaltiniai: LINTA / Valstybinis patentų biuras; BNS / Klaipėdos diena.