VDI informuoja: prastovos fakto pripažinimas ir pasekmės jos neįforminus

VDI informuoja, kad darbo ginčų komisijoms tenka nagrinėti darbuotojų prašymus ne tik pripažinti darbuotojui paskelbtą prastovą neteisėta, bet ir priešingus prašymus – pripažinti susidariusią faktinę situaciją prastova ir priteisti darbo užmokestį už prastovos laikotarpį.

Reklama

VDI darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė informuoja, kad vienas iš Darbo kodekse numatytų prastovos darbuotojui (arba darbuotojų grupei) paskelbimo pagrindų yra situacija, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės, ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo (DK 47 str. 1 d. 1 p.). Specialistė pažymi, kad tokiu atveju darbuotojui turi būti mokamas atitinkamas darbo užmokestis DK 47 str. 2 d. nustatyta tvarka, kuris negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga.

Be to, skyriaus vedėja I. Janukevičienė akcentuoja, kad pagal teismų praktiką prastovos paskelbimas siejamas su objektyviomis priežastimis (trūksta žaliavų, nėra užsakymų ir pan.), t. y. dėl prastovos nėra darbo sutarties šalių kaltės, ir pažymi, kad pareiga tinkamai įforminti prastovą tenka darbdaviui, todėl jam neįvykdžius šios pareigos, tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (LAT 2023-07-13 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-212-684/2023).

Nurodytoje teismo nutartyje kasacinis teismas sprendė, kad situaciją, kada darbdavio įsakymu nebuvo paskelbta darbuotojo prastova, nebuvo darbuotojo valios dėl nemokamų atostogų suteikimo, darbuotojas neatvykdavo į darbą, nes jam nebuvo suteiktas darbo sutartyje sulygtas darbas, darbdavys dėl darbuotojo neatvykimo į darbą pretenzijų jam nereiškė ir jokių nurodymų dėl darbo funkcijų nedavė, taigi bylą nagrinėję teismai pagrįstai kvalifikavo kaip de facto prastovą ir atitinkamai sprendė dėl prastovos fakto sukeliamų padarinių – darbo užmokesčio už prastovos laiką ir netesybų priteisimo.