Prancūzijos komunalinių ir aplinkosaugos paslaugų grupė „Veolia“ lapkričio 12 d. paskelbė pradėjusi naują baterijų medžiagų perdirbimo projektą Grand Est regione. Bendrovės teigimu, įrenginiai skirti iš susmulkintų ličio jonų baterijų likučių atgauti metalus, kurių reikia Europos automobilių, pramonės ir energetikos tiekimo grandinėms.
Iš „juodosios masės“ išgaunami trys metalai
Elektrinių automobilių baterijų perdirbimo metu susmulkintos ir išrūšiuotos medžiagos virsta vadinamąja juodąja mase. Joje yra vertingų metalų junginių, tačiau jiems atskirti reikia sudėtingų cheminių procesų.
„Veolia“ teigia, kad nauja technologija leidžia susigrąžinti daugiau kaip 90 proc. juodojoje masėje esančio kobalto, nikelio ir vario. Šis procentas taikomas konkretiems metalams apdorojamoje masėje, o ne visai baterijos masei. Skelbiamas technologijos veiksmingumas taip pat savaime nepatvirtina, kad tokia proporcija jau pasiekta perdirbus didelius komercinius kiekius.
Europos pramonei reikia vietinio žaliavų tiekimo
Bendrovė šį projektą sieja su galimybe dalį svarbių metalų Europoje gauti iš naudotų baterijų, o ne vien iš importuojamų pirminių žaliavų. Pristatyme dalyvavo „Veolia“ vadovė Estelle Brachlianoff, Europos Komisijos vicepirmininkas Stéphane’as Séjourné ir Grand Est regiono vadovas Franckas Leroy.
„Veolia“ skaičiavimu, Europoje per artimiausius penkerius metus gali reikėti perdirbti beveik 700 tūkst. tonų baterijų, o jose esančių strateginių metalų vertė galėtų viršyti milijardą eurų. Tai bendrovės rinkos vertinimas, ne jau sudarytų sutarčių ar garantuotų pardavimų vertė.
Perdirbimo grandinė dar turi plėstis
Bendrovė siekia, kad iš baterijų atgauti metalai būtų grąžinami į Europos gamybos grandines. Galutinis tikslas – sukurti daugiau uždarų tiekimo ciklų, kuriuose senos baterijos taptų žaliava naujoms.
Viešame pranešime nepakanka informacijos apie realiai jau parduotą išgautų metalų kiekį ar konkrečius perdirbimo padalinio klientus. Todėl naujiena yra apie pramoninio proceso pradžią ir deklaruojamą technologinį pajėgumą, o ne galutinį ekonominį rezultatą.
Šaltiniai: „Veolia“.