Verslo finansavimo perspektyvos: ko labiau stokojame – finansavimo šaltinių ar investicijų?

Verslo finansavimo šaltinių ir sprendimų yra gana daug, tačiau konkrečioje situacijoje optimalūs sprendimai paprastai būna tik keli. Europos investicijų banko (EIB) duomenimis, vos penktadalį investicijų Lietuvoje verslai atlieka remdamiesi finansavimu iš išorės. Toks faktas tarsi turėtų daryti prielaidą, kad verslai yra gana gerai kapitalizuoti ir išorinio finansavimo jiems dažnai net nereikia.

Reklama

Prioritetas – vidiniams šaltiniams

EIB duomenys rodo, kad Lietuvos įmonės iš vidinių šaltinių atlieka apie 70 proc. visų investicijų. Tuo tarpu išoriniai finansavimo šaltiniai nesiekia 30 proc. Jeigu imti smulkųjį ir vidutinį verslą (SVV), vidiniai šaltiniai investicijoms čia sudaro net apie 80 proc.

Iš vienos pusės tai, kad įmonės iš savo vidinių resursų geba daryti investicijas, galima traktuoti kaip stiprią įmonių finansinę padėtį. Vidiniai šaltiniai iš esmės tai yra įmonių valdomas nuosavas kapitalas. Štai, pavyzdžiui, pagal Valstybės duomenų agentūros pernykščius duomenis, Lietuvoje bendras visų įmonių valdomas turtas viršijo 140 mlrd. Eur, o įmonių nuosavas kapitalas siekė apie 70 mlrd. Eur, kas sudaro 50 proc. viso turto. Tikėtina, kad po šių metų šie skaičiai bus dar didesni.

Kita vertus, faktas, kad išoriniai finansavimas nesudaro reikšmingos dalies, leidžia daryti prielaidą, kad įmonės yra pakankamai atsargios – arba vengia labiau skolintis, arba neturi didesnių verslo plėtros tikslų.

Aktyvumo investicijoms į inovacijas, plėtrą trūkumas – stabdis šalies ekonomikos augimui?

Remiantis Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, šiemet, lyginant su Latvija ir Estija, Lietuva pagal verslo paskolų portfelį augo sparčiausiai. 2024 m. augimas siekia virš 10 proc. ir yra netgi didžiausias visoje ES.

Tačiau verta pastebėti, kad pagal ECB duomenis, verslo finansavimo kaina irgi yra viena didžiausių ES ir atsiliekame tik nuo Estijos. Tačiau remiantis šiais duomenimis galima taip pat manyti, kad kai ekonomika yra sveika, ir aktyvi, ir yra kur lėšas efektyviai įdarbinti, tai kaina nėra lemiamas faktorius sprendžiant dėl skolinimosi poreikio.

Remiantis Lietuvos banko, šių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, didžiausią bankų paskolų portfelio struktūros dalį pagal veiklos rūšis Lietuvoje užima Nekilnojamasis turtas (NT), didmeninė ir mažmeninė prekyba, apdirbamoji gamyba. Tai – didžiausi sektoriai, kurie pagal savo pobūdį turi didelį poreikį finansavimui. Kita vertus, finansavimas dažnai skiriamas ne tik apyvartinėms lėšoms, bet ir finansuoti įvairius investicinius projektus, kas yra itin svarbu verslų plėtrai bei konkurencingumui. Tad, kaip šiuo klausimu atrodo Lietuvos įmonės, lyginant su Europos arba JAV įmonėmis?

Remiantis EIB atliktu tyrimu, Lietuvoje pernai apie 35 proc. įmonių sukūrė arba pristatė naujus produktus, ES – 39 proc. Bet štai, pavyzdžiui, JAV į inovacijas verslas orientuotas kur kas labiau. Ten toks skaičius siekia net 57 proc.

EIB duomenys taip pat rodo, kad Lietuvoje didžioji dalis įmonių – beveik 50 proc. dalį nuo bendrų investicijų skiria technologijų atnaujinimui. Tuo tarpu naujiems produktams skiria tik 11 proc., o tai yra šiek tiek mažiau nei vidutiniškai ES. Tačiau lyginant su JAV, atsiliekame ženkliai labiau kur į inovacijas nukreipiama daugiau nei 30 proc. visų investicijų.

Verta paminėti, kad per pastaruosius 10 metų JAV BVP augo 62 proc., kai tuo tarpu ES tik 17 proc. Taigi akivaizdu, kad kuo mažiau bus aktyvių investicijų į inovacijas, produktų plėtrą, tuo lėčiau į vystysis ir šalies ekonomika.

Be abejo investicijoms finansuoti reikia lėšų, ir geriausias rezultatas gali būti pasiektas kai verslui bus prieinami įvairūs finansavimo šaltiniai tokie kaip bankų paskolos, įvairūs privataus kapitalo sprendimai bei be abejo įvairios valstybės teikiamos paskatos.

Aurelijus Šveikauskas, „European Merchant Bank | EMBank” valdybos narys