Vilniui gresia pritrūkti kokybiškų biurų: paveiktų ir investicijas, ir komfortą

Biurų nuomos rinkoje sostinėje pastebimas pasiūlos ir paklausos disbalansas. Ekonominės situacijos neapibrėžtumas skatina nekilnojamojo turto (NT) vystytojus atsargiau planuoti naujas statybas. Tuo metu biurų poreikis dėl vietos įmonių augimo ir užsienio bendrovių atvykimo yra išaugęs.

Reklama

Paklausa stabili, pasiūla traukiasi

„Numatome, kad ateinančiais metais biurų poreikis bus stabilus. Tačiau vertindami vystytojų planus matome, kad netrukus paklausa akivaizdžiai viršys pasiūlą, ypač aukščiausios kokybės, naujų biurų sektoriuje. Į Vilnių vis dar ateina tarptautiniai investuotojai, kasmet sukuriantys nuo 3000 iki 5000 naujų darbo vietų“, – tvirtina Guido Wolfas, „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktorius.

NT paslaugų bendrovės „Newsec“ duomenimis, dabartinė biurų patalpų paklausa viršija pasiūlą. Per 2022 metus Vilniuje biurams išnuomoti 123 tūkst. kv. m patalpų. Tuo metu naujų biurų per tuos pačius metus pastatyta tik 104 tūkst. kv. metrų.

„Vilniuje yra apie milijonas kvadratinių metrų biurų patalpų, tačiau dalis jų pastatyti prieš 20 metų ar dar seniau. Jei juose nebuvo atlikta kapitalinė renovacija, jų energetinis efektyvumas yra labai menkas. Jie šiuolaikiškus poreikius vargiai atitinka. Nors tokių biurų nuomos kaina mažesnė, sutaupytas lėšas „suvalgo“ gerokai didesnės išlaidos energijai. Todėl pačioms vertingiausioms įmonėms aktualus biurų plotas yra kur kas mažesnis“, – aiškina G. Wolfas.

Jis pastebi, kad konkurentai, vystantys mažesnius biurų projektus, dėl rinkos neapibrėžtumo atidžiau skaičiuoja, planuoja ir delsia. Dėl to G. Wolfas numato, kad ateityje šiuolaikiškų A klasės biurų pasiūla miesto centre mažės, o paklausa liks stabili.

Auga ir rinka, ir pastatai

„Nors Vilniaus biurų rinka, lyginant su vakariau esančiais Europos miestais, santykinai yra labai jauna, per pastarąjį dešimtmetį ji itin greitai augo ir transformavosi. Todėl šiandien lankydamiesi Europos megapolių verslo rajonuose galime neabejodami konstatuoti, jog naujieji Vilniaus biurų pastatai savo kokybe nuo Europos ne tik neatsilieka, bet neretai ir lenkia“, – sako „Newsec“ tarpininkavimo komandos vadovė Jurgita Ragaišė.

Per pastarąjį dešimtmetį Vilnius itin sparčiai plėtėsi ir keitėsi, pritraukė daug tarptautinių kompanijų. Šios savo darbo aplinkai kelia aukštus, pasaulinio lygio reikalavimus. Tai paskatino vystytojus kurti tvaresnius, patogesnius ir efektyvesnius pastatus.

Reklama

Vis didesnės į Vilnių atvykstančios kompanijos skatina keisti ir pastatų tūrį. Pirmųjų Vilniaus verslo centrų bendras plotas retai būdavo didesnis už 10 tūkst. kv. metrų, o vieno aukšto plotas siekė apie 500 kv. metrų. Šiandien įmonės, vertindamos komunikaciją komandoje ir siekį augti, nori, kad vieno aukšto plotas būtų ne mažesnis kaip 1000 kv. metrų, ir kad būtų plėtros galimybė.

Nori komforto ir lankstumo

„Biurų nuomininkams vis svarbesnis tampa komfortas, nepriklausomai nuo to, kurioje pastato pusėje projektuojamos darbo vietos. Oro drėgmės lygio palaikymas, galimybė susikurti individualų temperatūros režimą ir pan. – tokius aspektus vis dažniau vardija nuomininkai, apibūdindami idealią darbo vietą. Pastaruoju metu itin aktualus tapo ir pastatų energetinis efektyvumas, energijos taupymo sprendimai“, – pasakoja J. Ragaišė.

Jos teigimu, keičiasi ir erdvės išplanavimo poreikiai. Prieš dešimtmetį biurai dažniausiai buvo planuojami „open space“ principu. Šiandien verslą labiausiai domina maksimalus lankstumas ir efektyvumas, galimybė darbuotojams pasiūlyti funkcionalias patalpas. Jeigu pastato architektūra ir inžineriniai sprendimai leidžia keisti patalpų išplanavimą be didelių investicijų – laimi ir nuomininkai, ir pastato savininkai.

Startuoliams svarbus „vaibas“

G. Wolfas pastebi, kad dabar dešiniajame Neries krante, Centriniame verslo rajone įsikūrę verslai turi pakankamai opią problemą – pakvietus svečių iš užsienio pietauti tenka važiuoti į restoranus, esančius kitoje upės pusėje.

„Tai nėra gera situacija. Keisime ją pasiūlydami savo kuriamo daugiafunkcinio verslo centro „Horizontai“ pirmuosius aukštus gurmaniškiems restoranams ir įvairių paslaugų teikėjams. Viršutiniai pastatų aukštai bus gyvenamosios paskirties. Tikimės, kad jie sudomins jaunus žmonės, kurie tame pačiame rajone ir dirbs. Norime, kad gyvybė šiame rajone klestėtų ne tik darbo valandomis, bet ir vakarais, savaitgaliais“, – sako „Releven“ atstovas.

Centrinio verslo rajono pastatuose šiuo metu dominuoja bankai, didelės tarptautinės įmonės. Tačiau startuoliai, vertinantys išskirtinę darbo kultūrą, šio rajono privengia.

„Startuoliams labai svarbi bendravimo kultūra, keitimasis idėjomis, įkvepiančios erdvės. Trumpai tariant – „vaibas“. Siekiame būtent jį ir pasiūlyti mūsų vystomuose projektuose Lvivo gatvėje. Greta modernumo, tvarumo ir efektyvaus energijos panaudojimo, kurie tapo jau įprastais dalykais šiuolaikiškuose biuruose, pasiūlysime ir aplinką, kuri bus gyvybinga ne tik darbo valandomis“, – teigia Guido Wolfas.

Svarbus prestižas, tvarumas ir darbuotojų gerovė

„Dalis įmonių biurams, į kuriuos norima įsikelti, taiko prestižo reikalavimą. Tai reiškia, kad biuras turi būti miesto Centriniame verslo rajone, gerai matomame, išskirtinės architektūros ir aukščiausios klasės pastate. Dažniausiai šiuos kriterijus įvardina brandaus verslo sektorius atstovaujantys nuomininkai: didžiosios teisininkų, auditorių kompanijos, bankai ir kitos finansinės institucijos“, – sako J. Ragaišė.

Anot jos, svarbus ir sertifikatais patvirtintas biurų tvarumas bei paslaugų įvairovė aplink biurą. Susisiekimo patogumas, ir parkavimo galimybės, ugdymo įstaigos – visa tai, pasak J. Ragaišės, prisideda prie darbuotojų motyvacijos.

„Vis dažniau ne tik privatus, bet ir valstybinis sektorius pradeda akcentuoti darbuotojų geros savijautos darbo vietoje veiksnį“, – pastebi ji.