Paskelbta
3 metai prieš-
Tvarios statybos konstrukcijų gamyklą pernai atvėrusi „VMG Lignum construction“ jau pradėjo eksportuoti savo produkciją į Australiją. Įmonės valdybos pirmininkas Mindaugas Kozinecas teigia, kad šios rinkos atvėrimas užtruko pusantrų metų, o sėkmė joje gali padėti užmegzti prekybos ryšius ir N. Zelandijoje.
Pasak M. Kozineco, pirmoji sutartis su Australijos klientais buvo sudaryta dar praėjusiais metais.
„Viskas prasidėjo nuo nuotolinių susitikimų 2022-aisiais, vėliau sekė gyvi vizitai, o jau praėjusį rugsėjį į Australiją išplaukė pirmieji konteineriai. Mūsų pardavimo komanda toliau tęsia derybas su kitais potencialiais klientais šiame regione, taigi neilgai trukus tikimės sudaryti daugiau kontraktų, o ilgainiui – atverti ir N. Zelandijos rinką“, – sako M. Kozinecas.
Anot jo, vien šiais metais įmonė Australijai planuoja parduoti apie 2 mln. metrų dvitėjinių sijų (I-joist) ir apie 30 tūkst. kub. metrų sluoksninės lukšto medienos sijų (LVL). Ilguoju laikotarpiu į Australiją eksportuojamos LVL produkcijos kiekį „VMG Lignum construction“ ketina padidinti daugiau nei 60 proc.
Konkuruoja ne su vietiniais, bet viso pasaulio gamintojais
M. Kozineco teigimu, potencialo didinti eksporto mastą į Australiją netrūksta, nes ji yra viena didžiausių inžinerinės medienos gaminių naudotojų pasaulyje.
„Australijos rinka mažiau nukentėjo dėl palūkanų normų kilimo Europoje bei JAV, be to, į žemyną gyventi atvykstančių imigrantų kiekis toliau auga, todėl aktyvėja ir gyvenamųjų būstų statyba. Skaičiuojama, kad metinis inžinerinės medienos poreikis šioje rinkoje yra apie 250–300 tūkst. kub. metrų, o vietoje veikia tik vienas tokios produkcijos gamintojas“, – sako M. Kozinecas.
Anot jo, vidaus pramonei negalint atliepti viso žemyno paklausos, didelė dalis produkcijos yra importuojama.
„Nors beveik ir nereikia konkuruoti su vietiniais gamintojais, tai tenka daryti su pasauliniais – į tokią patrauklią rinką kaip Australija eksportuoja JAV, Kinija ir Europos šalys. Tiesa, pradėjusi karą Ukrainoje, to daryti daugiau nebegali Rusija“, – pastebi M. Kozinecas.
Jis pabrėžia, kad šiam žemynui tiekiama inžinerinės medienos produkcija turi atitikti išskirtinius reikalavimus.
„Australijos rinkai neretai reikalingi gaminiai, skirti daugiaaukščių namų statybai, taigi galintys atlaikyti didesnes apkrovas. Be to, šiam regionui skirta mediena turi būti specialiai apsaugota nuo termitų poveikio“, – sako M. Kozinecas.
Transportavimas trunka kelis mėnesius
M. Kozinecas pasakoja, kad naujai atverta užjūrio rinka pareikalavo papildomų investicijų.
„Produkciją gabename jūriniais konteineriais. Tam, kad krovos darbai neužtruktų, reikėjo įsigyti modernią konteinerių pakrovimo rampą“, – dalijasi M. Kozinecas.
Jo teigimu, transportavimas jūra į Australiją trunka 8–10 savaičių ir visą šį laiką krovinius veikia temperatūrų bei drėgmės pokyčiai.
„Toks gabenimo būdas mūsų produkcijai yra tinkamas, LVL mediena yra ypač atspari, todėl pas klientą atplaukia nepakitusios kokybės. Mažiau užtikrintumo yra kalbant apie transportavimo jūra kainą, ji nuolat svyruoja ir yra priklausoma nuo politinių bei ekonominių pokyčių“, – pabrėžia M. Kozinecas.
Anot jo, nors šiuo metu transportavimo jūra kainos yra palankios, tačiau jas bet kada gali paveikti neramumai Raudonojoje jūroje.
Tarptautinė investicinė VMG grupė, „Hanner“ ir BRAITIN valdomas fondas „Baltic Industrial Fund II“ Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje tvarios statybos ir renovacijos konstrukcijų gamyklą atvėrė pernai rugsėjį.
Tai yra pirmoji tokio tipo gamykla Baltijos šalyse ir trečioji Europoje. Naujojoje gamykloje planuojama sukurti ir apie 200 naujų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų. Investicijos į projektą pirmajame etape siekia apie 100 mln. Eur.
Per artimiausius metus pradėjus dirbti visu pajėgumu, skaičiuojama, kad bus perdirbama 250 tūkst. kub. metrų medienos, pagaminama 120 kub. metrų sluoksniuoto lukšto medienos, 15 mln. bėginių metrų dvitėjinių sijų ir iki 200 tūkst. kub. metrų statybinės medienos drožlių plokščių.
Gamyklos produkcijos metiniai pardavimai turėtų siekti iki 150 mln. Eur. Čia pagamintą produkciją ketinama eksportuoti ne tik į Australiją, bet ir į Europos bei Šiaurės Amerikos šalis.
„Civinity“: norime padėti „Rytui“ užtikrinti klubui reikalingą infrastruktūrą ir turėti stabilius namus
Darbo skelbimo nebeužtenka: pramonės atstovai atsakė, kas veikia ieškant specialistų
Dyzelino kainos spaudžia verslą: dalyje maršrutų alternatyva jau kainuoja mažiau
Rado, kuo pakeisti dyzeliną: sprendimas CO2 pėdsaką gali sumažinti iki 90 proc.
BRAITIN fondas užbaigė pirmąjį investicijų ciklą Akmenėje: investuotojams – 11 proc. vidutinė metinė grąža
Pigios elektros iliuzija: kodėl Lietuvos pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
Hanner miesto fone: kaip ilgametė NT vystymo patirtis tyliai formuoja Lietuvos miestus
Apdovanoti „Klimato lyderiai“ – įmonės, geriausiai kovojančios su klimato kaita
Nuo bedarbių sostinės iki investuotojų traukos centro – šiame mieste norintiems dirbti nebeužtenka būsto



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Pranešimas žiniasklaidai 2026 m. spalio 20 d. Dar 9 metai nuomoje? Štai kada lietuviai vidutiniškai įsigyja pirmą būstą Lietuvoje savarankiškai...
Pranešimas žiniasklaidai Berlynas, 2026 m. spalio 20 d. „Zalando“ stiprina B2B ambicijas: prie vadovų komandos jungiasi Tomas ChristensonasReklama Siekdama paspartinti...
Vilniuje naujų butų pasiūlai jau kurį laiką laikantis ties 6 tūkst., pirkėjų pasirinkimas išlieka platus. Todėl vis daugiau reikšmės įgauna...
Klaipėdoje planuojami energetikos infrastruktūros projektai kurs aukštos kvalifikacijos darbo vietas, tačiau dalis šioms technologijoms reikalingų kompetencijų darbo rinkoje dar tik...
Pasikeitus Europos Sąjungos elektroninės atpažinties reikalavimams, Lietuvoje pradedamos keisti „Mobile-ID” paslaugą palaikančios SIM kortelės. Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2″ klientai, kurie...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...