Žemės ūkyje sparčiai plinta biostimuliatoriai – sužinok, kaip jie veikia

Augantys reikalavimai grūdų kokybei, būtinybė praturtinti dirvožemį ir stiprėjantys aplinkosauginiai iššūkiai skatina žemės ūkio sektorių ieškoti tvarių sprendimų augančiai maisto paklausai patenkinti. Vienas perspektyviausių sprendimų – biostimuliatoriai, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

Reklama

Auganti biostimuliatorių rinka grindžiama vis gausėjančiais moksliniais tyrimais ir sėkminga naudojimo praktika. Itin vertinamos biostimuliatorių savybės, galinčios padidinti ūkyje naudojamų cheminių medžiagų efektyvumą ir aprūpinti pasėlius naudingomis medžiagomis. Taip pat įvairios organinės medžiagos bei jų junginiai gali padėti augalams sparčiau augti ir suteikti gausesnį derlių.

„Pastaraisiais metais atliekama vis daugiau tyrimų, leidžiančių pagrįsti teigiamą biostimuliatorių naudą. Taip pat investuojama ir į jų kūrimą, tad natūralu, jog šie produktai užima reikšmingą vietą šalia kitų agrochemijos krypčių – trąšų ir pesticidų. Atitinkamai stiprėja ir teisinis reguliavimas, siekiant užtikrinti jų saugumą ir efektyvumą, o tai ūkininkams suteikia didesnį pasitikėjimą šia produkcija“, – sako „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius.

Aiškus apibrėžimas ir tyrimai padeda vis labiau įsitvirtinti rinkoje

Biostimuliatoriai Lietuvoje parduodami jau ne vienerius metus, o jų terminas pradėtas naudoti maždaug 1990–2000 m. Tuo metu mokslininkų bendruomenė pradėjo sistemingai tyrinėti medžiagas, turinčias poveikį augimo skatinimui, atsparumui stresui ir maistinių medžiagų įsisavinimui.

2011 m. įkurta Europos biostimuliatorių pramonės taryba (EBIC) pasiūlė biostimuliatorius apibrėžti kaip „produktus, turinčius medžiagų ir (arba) mikroorganizmų, kurie skatina natūralius procesus augaluose ir jų šaknų zonoje, padeda naudingai ir efektyviai pasisavinti maisto medžiagas, didina derlių, gerina jo kokybę ir augalų toleranciją stresui.“

Dažniausiai skiriamos šios biostimuliatorių kategorijos: huminės ir kitos kompleksinės organinės medžiagos, laisvosios aminorūgštys ir kitos azoto medžiagos, jūros dumblių ekstraktai, naudingi cheminiai elementai ir neorganinės druskos, chitinas ir chitozano dariniai, naudingi mikroorganizmai (mikoriziniai grybai, rizobakterijos ir pan.).

Pasak A. Lukoševičiaus, aiškus šių produktų apibrėžimas leidžia išskirti biostimuliatorius iš kitų agrocheminių kategorijų. Be to, taip sudaromos reikiamos sąlygos tinkamam tokių produktų reguliavimui bei ženklinimui.

„Vienas reikšmingiausių pastarųjų metų pasiekimų – biostimuliatorių produktų įtraukimas į Europos Sąjungos trąšų produktų reglamentą, kuris nustato taisykles, kaip tokie produktai gali būti pateikiami rinkai. 2022 m. įsigaliojęs reglamentas klasifikuoja biostimuliatorius pagal jų funkcinius teiginius ir įpareigoja gamintojus pateikti mokslinius įrodymus, pagrindžiančius šiuos teiginius“, – teigia „Linas Agro“ atstovas.

Biostimuliatoriai – geresnei augalų sveikatai

Pasak mikroelementų naudojimo eksperto, didėjant reguliavimo aiškumui ir mokslinių tyrimui plėtrai, svarbu užtikrinti tinkamą informacijos apie biostimuliatorius sklaidą ir pabrėžti jų naudą ūkininkams. Jo teigimu, šiuos produktus vertina besilaikantys tvaresnio ūkininkavimo.

„Biostimuliatoriai, skirtingai nei trąšos, nesuteikia augalams maisto medžiagų, tačiau padeda geriau jas įsisavinti. Jie taip pat nekontroliuoja biotinio streso kaip pesticidai, bet leidžia lengviau ištverti sausras, temperatūros svyravimus ar kitus aplinkos veiksnius. Taip pat biostimuliatoriai gali būti tiek trąšų, tiek pesticidų, dažniau – biocidų, sudėtine dalimi“, – paaiškina A. Lukoševičius.

Jis taip pat nurodo, kad biostimuliatorių poveikis grindžiamas ne cheminiu, o biologiniu natūralių komponentų poveikiu augalo ląstelei. „Tai reiškia, kad pasitelkus tam tikras medžiagas ar mikroorganizmus, stimuliuojamas augalų augimas, didinama jų tolerancija prastam dirvožemiui ir nepalankioms aplinkos sąlygoms, bei išteklių naudojimo efektyvumas. Naudojant biostimuliatorius iš esmės gerinama augalo sveikata ir atsparumas ligoms ar kenkėjams, todėl rečiau gali prireikti pesticidų.“

Taip pat biostimuliatoriai padeda stiprinti augalo šaknų sistemą – didina šaknų ilgį ir tankį, todėl augalai geriau įsisavina vandenį ir mineralines medžiagas. Galiausiai, gerina derliaus kokybę: vaisiai tampa didesni, vienodesni, gali turėti didesnį vitaminų ar kitų naudingų medžiagų kiekį.

„Biostimuliatoriai – sparčiai auganti rinka, tad galime net sakyti – ateities rinka. Dėl vis griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų bei klimato kaitos sukeltų dirvožemio pokyčių ir poveikio derliui, gali prireikti atnaujinti taikomas technologijas ir pasitelkti šias priemones. Taip galime ne tik apsaugoti auginamą produkciją, bet ir išsaugoti jos kokybę“, – reziumuoja „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas A. Lukoševičius.