Žiemai baigiantis duobės keliuose be gailesčio kapoja automobilių padangas

Šiemet dėl išskirtinių oro sąlygų duobių kiekis keliuose yra neįprastai didelis. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, per žiemos laikotarpį iki šiol ji jau registravo kelis kartus daugiau žalų nei pernai ar užpernai.

Reklama

Bendrovė nurodo, kad šių metų sausį klientai dėl kelyje prakirstų padangų kreipėsi dukart dažniau nei praėjusiais metais ir net penkis kartus dažniau nei užpernai. Pirmoje vasario pusėje šiemet prašymų apmokėti žalą gauta beveik penkiskart daugiau nei pernai.

„Didžiausios žalos patiriamos tuomet, kai įvažiavus į duobę kelyje ne tik prakertama padanga, bet apgadinamas ir ratlankis. Žinoma, kad žalą dar smarkiai išauginti gali ir išskirtinis automobilis. Nuo metų pradžios registravome du tokius įvykius, dėl kurių apskaičiuota žala viršijo du tūkstančius eurų. Vienu atveju nukentėjo automobilis „Cupra“, kitu – „Ferrari“, – sako Andrius Gasparavičius, BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas.

Vilniaus savivaldybės įmonės „Grinda“ komunikacijos departamento vadovas Egidijus Steponavičius taip pat tvirtina, kad ši žiema kitokia. „Jau lapkritis ir gruodis išsiskyrė ne tik sniego kiekiu, bet ir dideliais temperatūrų svyravimais, o sausį-vasarį dažnai, bene kasnakt, kartojosi užšalimo-atšilimo ciklai. Visi šie veiksniai lemia žiemos duobių atsiradimą anksčiau nei įprasta“, – aiškina E. Steponavičius.

Jo teigimu, po kiekvieno užšalimo-atšilimo ciklo intensyvaus eismo veikiamas asfaltas eižėja ir trūkinėja. Nedideli, veik neįžiūrimi mikro įtrūkimai vos per kelias paras virsta matomais plyšiais, dar po kelių ciklų – jau plačiomis duobėmis. Sunkiasvoris transportas asfaltą sutrupina. Taip vos per kelias paras lygiame, kokybiškame kelyje atsiveria duobės, keliančios pavojų eismo saugumui ir gadinančios transporto priemones.

Kelių remonto sąlygos

Žiemiški orai nėra palankūs kelio dangos remontui. Kai kelio danga yra šlapia ir šalta, neįmanoma taikyti karšto asfalto technologijos. Didelėms, intensyvaus eismo gatvėse atsivėrusioms duobėms skubiai užtaisyti gali būti taikoma šalto asfalto technologija, bet tai trumpalaikis sprendimas. Pavasarį tokia laikina danga turi būti šalinama, duobė pakartotinai užtaisoma ilgam laikui karštuoju asfaltu.

Vilniaus miesto savivaldybė savo komentare apie atsivėrusių duobių užtaisymą nurodo: „Žiemos metu daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms ir greito eismo gatvėms bei gatvėms, kuriose važiuoja viešasis transportas, pavienėms duobėms užtaisyti“.

Savivaldybė skelbia, kad Vilniuje pirmą vasario savaitę užtaisyta 331 kv. m duobių, per sausį – 993 kv. m.

Vairuotojams – dvigubos išlaidos

Vairuotojams vienos padangos prakirtimas kelio duobėje dažniausiai reiškia, kad keisti teks ne vieną padangą, o iškart dvi. Mat kelių eismo taisyklės reikalauja, kad ant vienos automobilio ašies būtų dvi vienodos padangos. Taip yra dėl to, kad naudojant skirtingas padangas ant tos pačios ašies automobilio valdymas gali būti sunkiai prognozuojamas, ypač – kai eismo sąlygos yra sudėtingos.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad ant vienos automobilio ašies naudojant skirtingas padangas vairuotojui gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 100 eurų.

„Greta griežtų reikalavimų saugumo sumetimais rekomenduojame ant vienos ašies naudoti ne tik vienodo modelio, bet ir panašaus nusidėvėjimo lygio padangas. Padangų protektoriaus gylis neturėtų skirtis daugiau nei 2-3 milimetrais, antraip jų važiavimo savybės pastebimai skirsis. Nors tai reiškia, kad kelyje prakirtus vieną padangą dažnu atveju tektų pirkti iškart dvi vienodas naujas padangas, keleivių sveikata ir gyvybė yra nepalyginamai svarbesnė už sutaupytus eurus“, – sako A. Gasparavičius.

Kaip apsaugoti kišenę?

Žala, patiriama prakirtus padangą, apgadinus ratlankius ar dėl kelio dangos pažeidimų patyrus kitokią žalą transporto priemonei, nebūtinai turi tuštinti transporto priemonės savininko kišenę.

„Jei automobilis apdraustas KASKO draudimu, žalą padengs draudimo bendrovė. Dažniausiai – be išskaitos ir visuomet atlyginant už abiejų tos pačios ašies padangų pakeitimą bei kitas įvykyje patirtas žalas“, – nurodo BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas A. Gasparavičius.

Net ir tada, kai automobilis važiuoja tik su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, yra galimybė gauti žalos, patirtos įvažiavus į duobę, atlyginimą.

„Į eismo įvykį dėl kelio dangos pažeidimų patekęs vairuotojas, prašydamas žalos atlyginimo, gali kreiptis į instituciją, atsakingą už to kelio būklės priežiūrą“, – paaiškina draudimo bendrovės atstovas.

Jo teigimu, tai nėra paprastas procesas. Visų pirma, įvykį turi užfiksuoti policijos pareigūnai. Antra, pagrindo reikalauti žalos atlyginimo vairuotojas turės tik tuo atveju, jeigu jis laikėsi eismo taisyklių ir ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad tokio įvykio išvengtų. Tai reiškia, kad duobė turėjo būti arba nepastebima, arba tokia, kad jos pavojingumo nebuvo įmanoma įvertinti (pavyzdžiui, „užmaskuota“ balos). Ir tik tuomet – dėl žalos atlyginimo kreiptis į kelią prižiūrinčią instituciją.