Automobilio privalomasis draudimas: kada žala gali būti išieškoma iš vairuotojų ir kokie įvykiai – nedraudžiamieji?

Civilinės atsakomybės draudimas transporto priemonių savininkams yra privalomas ir jis yra skirtas eismo įvykių žaloms kompensuoti. Tačiau draudikai primena – yra ir išimčių. Anot ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus, dalis įvykių būna nedraudžiamieji, todėl vairuotojams rekomenduojama žinoti savo pareigas ir prisiminti, kuriais atvejais žala gali būti išieškota iš kaltininko. Privačių asmenų įrodymai baudžiamajame procese

Reklama

Žalos siekia 45 milijonus eurų

Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, per pastaruosius dešimt šių metų mėnesių jau užfiksuota daugiau nei 34 tūkst. transporto priemonių įvykių, iš kurių 16 tūkst. yra susiję su vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Jiems įvykus, transporto priemonių savininkų patirtos žalos siekia 45 mln. eurų – iš jų beveik 26 mln. kompensuoja su vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu susijusius nuostolius. Nors, kaip pastebi R. Pocius, nedraudžiamųjų įvykių dalis, palyginus su bendra statistika, yra maža, vairuotojams svarbu žinoti, kada nuostolių draudikai nekompensuoja.

„Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAD) atlygina eismo įvykyje žalą automobiliui, turtui ar asmeniui, kurią sukėlė su apdraustu automobiliu už įvykį atsakingas vairuotojas. Išmoką nukentėjusysis gauna beveik visais atvejais. Tačiau būna ir atvejų, kuomet nuostolius iš apsidraudusio asmens draudikai gali išieškoti. Negana to, yra ir kelios išimtys, kada žala transporto priemonės valdytojui yra nekompensuojama – dalis įvykių yra nedraudžiamieji. Norint išvengti nesusipratimų, automobilių vairuotojai turėtų žinoti savo pareigas bei prisiminti kada patirti nuostoliai nėra atlyginami“, – sako R. Pocius. Eismo įvykio deklaracija

Išmokos priklauso nukentėjusiajam

Draudimo bendrovės atstovas pažymi, jog TPVCAPD apsaugo eismo įvykyje nukentėjusių trečių asmenų finansinius interesus visais atvejais, išskyrus retas išimtis, tačiau nuostoliai gali būti išieškoti ir iš įvykio kaltininko.

„Išmokos nukentėjusiajam priklauso visais atvejais, nepaisant to, ar įvykio kaltininkas buvo neblaivus, ar pasišalino iš įvykio vietos, ar neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Draudimo bendrovė visada išmoka žalą nuketėjusiems asmenims. Tačiau, jei, pavyzdžiui, įvykį sukėlė neblaivus vairuotojas – draudimo bendrovė nuostolius išieškos iš kaltininko“, – teigia ERGO atstovas. Ką įmonėms reikėtų žinoti apie baudžiamąją atsakomybę?

Anot R. Pociaus, išmokos gali būti išieškomos iš kaltininko ir tais atvejais, jei žala buvo padaryta tyčia, jei pastarojo automobilis buvo techniškai netvarkingas, pavyzdžiui, buvo susidėvėjusios automobilio padangos ir dėl to kaltininkas negalėjo laiku sustabdyti automobilio. Be to, neretai pasitaiko atvejų, kuomet automobilis naudojamas taksi, pavežėjo veiklai to nenumačius draudimo sutartyje arba automobilį vairavo mažesnę vairavimo patirtį turintis asmuo. Tokiais atvejais draudimo įmonė taip pat turi galimybę dalį nuostolių išieškoti iš kaltininko.

Dalis įvykių – nedraudžiamieji

Ekspertas vairuotojams primena ir nedraudžiamuosius įvykius. Anot jo, TPVCAPD įstatyme yra numatyti praktikoje gana retai pasitaikantys atvejai, kuomet draudimo įmonė nėra įpareigota atlyginti žalą, kurią padarė eismo įvykio kaltininkas. Tokiems įvykiams priskiriami atvejai, kuomet žala buvo padaryta kroviniui ar bagažui, kuris buvo kaltininko automobilyje. Draudimo įmonė taip pat nekompensuos žalos asmenims, važiavusiems vogtu automobiliu. Atostogos su elektriniu paspirtuku

R. Pocius priduria, jog norintiems visapusiškai apsaugoti ir savo transporto priemonę, visuomet rekomenduojame rinktis prie TPVCAPD ir KASKO draudimą. Jie garantuoja ramybę dėl asmeninio bei kitų eismo dalyvių saugumo keliuose“, – pataria ekspertas.

Nukentėję autoįvykiuose dažnai nepasinaudoja viena svarbia kompensacija