Dešimtmečius automobilių prekybos verslas veikė pagal aiškų modelį: parduoti automobilį, o vėliau uždirbti iš jo techninės priežiūros, remonto ir atsarginių dalių. Tačiau automobilių rinkoje bręsta tektoninis lūžis, kurį skatina technologijų pažanga, Kinijos automobilių gamintojų konkurencija ir besikeičiantys vairuotojų įpročiai.
Pasak Baltijos šalyse veikiančios automobilių nuomos bendrovės „Mobire Group“ vadovo Andrus Valma, per artimiausią dešimtmetį automobilių prekybos sektoriuje gali įvykti esminių pokyčių.
„Automobilių rinkoje ryškėja paradoksas: kuo patikimesni ir technologiškai pažangesni tampa automobiliai, tuo sunkiau iš jų uždirbti tradiciniais būdais. Vairuotojams tai gera žinia, tačiau automobilių prekybos bendrovėms – signalas, kad įprastų pajamų šaltinių ateityje gali nebepakakti“, – sako A. Valma.
Technologijų pažanga keičia automobilių priežiūros verslą
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį elektriniai ir hibridiniai automobiliai sudarė daugiau nei pusę Europos Sąjungoje parduotų naujų lengvųjų automobilių, o benzininių ir dyzelinių automobilių rinkos dalis toliau mažėjo.
Elektromobiliams nereikia keisti variklio alyvos, jie neturi dalies vidaus degimo varikliams būdingų mechaninių komponentų. Nors techninė priežiūra jiems taip pat būtina, keičiasi jos pobūdis ir darbų, iš kurių tradiciškai uždirbdavo servisai, apimtis.
Technologijų pažanga veikia ir automobilių saugumą. Modernios vairuotojo pagalbos sistemos padeda išvengti dalies eismo įvykių. JAV kelių saugumo draudimo instituto (IIHS) atlikta analizė parodė, kad įspėjimo apie galimą susidūrimą ir automatinio avarinio stabdymo sistemų derinys maždaug perpus sumažina susidūrimų su priekyje važiuojančiomis transporto priemonėmis skaičių.
„Automobilių prekybos bendrovės ilgą laiką galėjo tikėtis, kad pardavusios transporto priemonę vėliau reguliariai sulauks kliento servise. Tačiau ilgėjant techninės priežiūros intervalams ir mažėjant dalies remonto darbų poreikiui, toks verslo modelis tampa vis mažiau patikimas. Tai nereiškia, kad servisai išnyks, bet jų vaidmuo ir pajamų struktūra keisis“, – teigia A. Valma.
Kinijos gamintojai didina spaudimą kainoms
Dar vienas automobilių rinką keičiantis veiksnys – Kinijos gamintojų plėtra Europoje. Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenimis, 2025 m. Kinijos gamintojams teko apie 60 proc. pasaulinės elektromobilių pasiūlos. Automobilių rinkos tyrimų bendrovės JATO duomenimis, 2026 m. balandį Kinijos gamintojai Europoje pardavė beveik dvigubai daugiau automobilių nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Kinijos automobilių gamintojai konkuruoja ne vien kaina. Jų pozicijas stiprina spartus naujų modelių kūrimas, technologiniai sprendimai ir gamybos efektyvumas. Europos automobilių pardavėjams tai reiškia didesnį spaudimą kainoms ir pelno maržoms.
„Automobilių prekybos sektorius spaudimą patiria iš dviejų pusių. Technologijų pažanga mažina dalies tradicinių priežiūros ir remonto paslaugų poreikį, o auganti konkurencija apsunkina galimybes uždirbti tiek pat iš paties automobilio pardavimo. Bendrovėms, kurios remiasi vien šiais dviem pajamų šaltiniais, ateityje išlaikyti pelningumą bus vis sunkiau“, – pažymi A. Valma.
Jo teigimu, automobilių pardavėjams teks ieškoti naujų būdų kurti vertę klientams. Vienas jų – platesnis paslaugų spektras, leidžiantis užtikrinti pajamas ne tik automobilio pardavimo metu, bet ir per visą jo naudojimo laikotarpį.
Ateities rinkoje laimės ne daugiausia automobilių parduodantys
A. Valmos vertinimu, ateities automobilių prekybos bendrovės turės gebėti pasirūpinti visu automobilio naudojimo ciklu – nuo transporto priemonės įsigijimo ir finansavimo iki draudimo, techninės priežiūros, padangų keitimo, žalų administravimo ir pardavimo antrinėje rinkoje.
Ši tendencija jau matoma didžiosiose rinkose. Pavyzdžiui, tarptautinė automobilių prekybos grupė „Group 1 Automotive“, Jungtinėje Karalystėje atstovaujanti tokiems gamintojams kaip „BMW“, „Mercedes-Benz“, „Audi“, „Toyota“ ir „Volkswagen“, 2025 m. beveik penktadalį bendrojo pelno uždirbo iš finansavimo ir draudimo produktų, nors jie sudarė tik nedidelę dalį bendrovės pajamų.
„Svarbiausia bus ne vien parduoti automobilį, o išlaikyti klientą penkerius, dešimt ar penkiolika metų.
Tai reiškia ne tik užtikrinti, kad kitą automobilį jis įsigytų toje pačioje bendrovėje, bet ir pasiūlyti didžiąją dalį su automobilio naudojimu susijusių paslaugų“, – aiškina A. Valma.
Jo vertinimu, tokie pokyčiai gali paskatinti automobilių prekybos rinkos konsolidaciją ir Lietuvoje.
Didelės automobilių prekybos grupės turi konkurencinį pranašumą – dėl veiklos masto jos gali daugiau investuoti į technologijas, darbuotojų kompetencijas ir paslaugų plėtrą, kartu išlaikydamos mažesnes sąnaudas vienam automobiliui. Vidutinio dydžio bendrovėms vis svarbesnės gali tapti partnerystės, o mažesnėms – aiški specializacija.
„Nemanau, kad automobilių atstovybės išnyks, tačiau dalis šiandien įprasto jų verslo modelio neišvengiamai keisis. Ateities rinkos lyderis nebūtinai bus tas, kuris turės daugiausia salonų ar parduos daugiausia automobilių. Didžiausią pranašumą prognozuočiau bendrovėms, kurios sugebės išlaikyti ilgalaikį santykį su klientais ir užtikrinti, kad jų automobiliai būtų nuolat naudojami“, – apibendrina „Mobire Group“ vadovas.
Šaltiniai: „Mobire Group“; ACEA; IIHS; IEA; JATO.
Parašykite komentarą