Kodėl žiemą degalai automobilyje „dingsta“ greičiau?

Žiemą daugelis pastebi, kad automobilio degalų bakas tuštėja greičiau nei įprastai: vakar dar atrodė, kad kuro užteks kelioms dienoms, o šiandien rodyklė jau artėja prie nulio. Dažniausiai tai nėra gedimas – šaltuoju sezonu automobilis natūraliai sunaudoja daugiau kuro, nes varikliui reikia daugiau energijos įšilti, o važiavimo sąlygos (spūstys, lėtesnis eismas, slidūs keliai) prailgina keliones. Todėl važinėjimas su beveik tuščiu baku tampa rizikingesnis: pritrūkus degalų žiemą sustoti šalikelėje ne tik nepatogu, bet ir gali būti nesaugu. Toliau aptariame tris pagrindines priežastis, kodėl degalai žiemą „dingsta“ greičiau, ir ką konkrečiai verta daryti, kad sąnaudos neaugtų be reikalo. 

Reklama

Šaltas variklis ir trumpi atstumai: daugiau kuro tam pačiam keliui 

Žiemą daugiausia degalų „suvalgo“ šaltas variklio užvedimas ir pirmosios minutės, kol jis pradeda šilti. Kol variklis neįšyla, sistema naudoja daugiau degalų, kad užtikrintų stabilų darbą ir šildymą. Jei kasdien važiuojate trumpais atstumais (iki parduotuvės, darželio, darbo mieste), variklis nespėja pasiekti darbinės temperatūros, todėl didesnės sąnaudos tampa ne išimtimi, o norma. Prie to prisideda ir papildoma elektros įranga: šildomi stiklai, sėdynės, ventiliatorius, žibintai – visa tai apkrauna generatorių, o apkrova netiesiogiai didina degalų poreikį. 

Eismo sąlygos žiemą: spūstys, lėtesnis eismas, ilgesnės kelionės 

Žiemą kelionė dažnai trunka ilgiau, net jei maršrutas tas pats. Daugiau laiko praleidžiama spūstyse, dažniau tenka važiuoti lėčiau, startuoti ir stabdyti, o tai didina kuro sąnaudas. Paprastas pavyzdys: 20 minučių kelionė vasarą gali virsti 35 minutėmis žiemą – vien dėl slidžios dangos, avarijų ar sniego valymo. Ir čia atsiranda klausimas: ką daryti, jei degalai baigėsi kelyje? Tokiose situacijose verta prisiminti privalomąjį draudimą – TPVCA – ir prie jo galinčias eiti papildomas pagalbos galimybes: esant poreikiui, techninės pagalbos darbuotojas gali pristatyti degalus į jūsų buvimo vietą, o jums tereikės apmokėti išlaidas už pristatytus degalus. 

Padangos, pasipriešinimas ir „nematomos“ sąnaudos 

Žiemą automobilis fiziškai važiuoja sunkiau. Žieminės padangos turi kitokį protektorių ir mišinio sudėtį, todėl pasipriešinimas riedėjimui dažnai būna didesnis nei vasarinių. Prie to prisideda sniegas, šlapdriba ir provėžos – prastesnis sukibimas ir didesnis pasipriešinimas kelyje reiškia, kad automobiliui tenka „dirbti“ sunkiau, todėl sąnaudos dar labiau išauga. Net ir nedidelis padangų slėgio kritimas (šaltyje jis natūraliai mažėja) gali padidinti pasipriešinimą ir sąnaudas. O jei dar važiuojama su stogo bagažine, nevalytu sniegu ant automobilio ar dažnai naudojamas nuotolinis pašildymas – kuro sąnaudos kyla dar labiau, nors to kasdien nepastebite. 

Galiausiai žieminis kuro „dingimas“ retai turi vieną kaltininką – dažniausiai tai kelių veiksnių suma: šaltas variklis, lėtesnės kelionės ir didesnis pasipriešinimas kelyje. Todėl geriausia žiemos strategija dažniausiai yra ne vien „važiuoti atsargiau“, o planuoti iš anksto: nepalikti bake tik minimalaus degalų kiekio, reguliariai tikrinti padangų slėgį ir įvertinti, kad šaltuoju sezonu kuro sąnaudos natūraliai padidėja.