Tvarumo tema šiuolaikinėje visuomenėje įgauna vis didesnį svorį: ši sąvoka pastaraisiais metais vis dažniau vartojama verslo pasaulyje ir žmonių asmeniniame gyvenime. Ekspertai teigia, kad ji vis aktualesnė ir mūsų šalies vairuotojams: remontuodami transporto priemones, jie atsakingiau vertina galimus pasirinkimus ir dažniau renkasi ne naujas, o panaudotas automobilių dalis.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta apklausa rodo, kad 12 proc. Lietuvos žmonių, rinkdamiesi prekes ir paslaugas, visada kreipia dėmesį į jas teikiančios įmonės tvarumą bei socialinę atsakomybę. 45 proc. mūsų visuomenės taip elgiasi kartais, priklausomai nuo įsigyjamų prekių ar paslaugų.
„Tvarumas prasideda nuo kiekvieno visuomenės nario apsisprendimo, kokie bus jo vartojimo įpročiai. Tyrimai rodo, kad mūsų šalies žmonių suvokimas apie tai, jog turime tausoti išteklius ir rūpintis aplinka, yra ganėtinai gilus. Šiuos principus diegiame ir transporto priemonių remonto srityje, skatiname, kad kuo daugiau remonto metu keičiamų detalių būtų naudotos, be abejo, atsižvelgiame ir į transporto priemonės saugumą. Taip pat norime, kad daugiau klientų ir remonto įmonių rinktųsi detalės remontą vietoje jos keitimo, tai būtų didelis indėlis į tvarumą“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige” Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Draudiko teigimu, senesnėms nei 7 metų transporto priemonėms remontuoti naudojamų naudotų kėbulo detalių kiekis sudaro apie 70 proc. visų detalių keitimo atvejų, naujiesiems automobiliams jis yra mažesnis – siekia tik 6 procentus.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį, remontuojant „Gjensidige” klientų automobilius, pakeista 954 kg detalių iš aliuminio, po beveik 2,6 tonos plieninių ir plastiko detalių.
„Carglass®“ direktorius Edvinas Basakirskas pabrėžia, kad automobilių stiklai naujais keičiami tik esant būtinybei, kai remontas nėra galimas. „Dirbdami vadovaujamės stiklų remonto pirmenybės strategija. Vairuotojus raginame elgtis tvariai ir visada, kai tik techniškai įmanoma, pirmiausia siūlome automobilio stiklo remonto galimybę. Svarbu žinoti, kad anglies dioksido ekvivalento (CO2e) emisija, remontuojant automobilio stiklą, yra 80 proc. mažesnė nei jį keičiant nauju. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos vairuotojų sąmoningumas auga, tai iliustruoja ir didėjantys stiklų remonto skaičiai. Kai vairuotojai į stiklo įdaužą reaguoja operatyviai, jie dažniau gali pasirinkti remontą, kol įdauža nevirsta įtrūkimu“, – sako įmonės direktorius.
E.Basakirskas atkreipia dėmesį, kad pastebėjus įtrūkimą automobilio stikle nereikėtų delsti: „Kiekviena įdauža anksčiau ar vėliau skils. Įdauža – tai tūkstančiai mikroįtrūkimų, kuriuose palaikoma nuolatinė įtampa, tereikia tik menko paskatinimo ir įdauža skils per visą stiklą. Įdaužos skilinėja nuo terminio arba fizinio poveikio, pavyzdžiui, esant staigiam temperatūrų skirtumui, važiuojant nelygiu keliu, per duobes, greitį ribojantį kalnelį ar tiesiog neatsargiai užkabinus šaligatvio bortelį. Svarbu žinoti, kad įdauža gali skilti net nuo trenkimo durimis. Tad pažeidimo, net mažiausio, nereikia ignoruoti.“
Vadovo teigimu, įdaužai skilus, nėra galimybės imtis jos remonto, tai – jau nebeįmanoma. „Tad atsiradus įdaužai, laikas nėra vairuotojo sąjungininkas: kuo ilgiau delsiate su remontu, tuo didesnė tikimybė, kad įdauža skils ir stiklo keitimas bus neišvengiamas. Visada remontuojame stiklus, kai įmanoma, keičiame – kai tai būtina“, – sako E. Basakirskas.
„Carglass®“ duomenimis, praėjusiais metais įmonė Lietuvoje suremontavo apie 8 tūkst. įdaužų ir dėl to į aplinką nepateko 524 tonos anglies dioksido ekvivalento. Per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo suremontuoti 2 tūkst. automobilių stiklų. Tai leido sutaupyti daugiau nei 120 tonų anglies dioksido ekvivalento.
E. Basakirsko teigimu, sutaupytas 66 kg kiekis anglies dioksido ekvivalento prilygsta vieno keleivio skrydžiui iš Londono į Paryžių. Šis skaičiavimas atliktas „Bureau Veritas”, remiantis ISO 14067 reikalavimais.
„Visus priekinius automobilių stiklus Lietuvoje priduodame perdirbimui. Juos perdirbus gautos medžiagos yra naudojamos kitų produktų gamyboje. Gaminama stiklo vata, silikoniniai blokeliai, stiklo pluoštas. Įdomi ir mūsų kolegų iš Italijos praktika, ten iš perdirbto automobilių stiklo yra gaminami buteliukai vandeniui. Iš 100 perdirbtų automobilio stiklų yra gaunama 32 tūkst. stiklinių buteliukų”, – kalba E. Basakirskas.
