Vairavimas iškritus pirmajam sniegui: koks scenarijus rizikingiausias ir kaip jo išvengti

Pirmieji slidūs rudens krituliai kasmet sukelia virtinę eismo nelaimių. Draudikų statistika rodo, kad dėl pasikeitusių eismo sąlygų eismo įvykių skaičius išauga daugiau nei ketvirtadaliu. Dažniausios nelaimių priežastys – į žiemines nepakeistos automobilio padangos, netinkamai pasirinktas važiavimo greitis bei per vasarą ir rudenį pamiršti vairavimo įgūdžiai, kurių reikia vairuojant šlapia ar slidžia kelio danga.

Reklama

„Pirmasis sniegas kasmet keliuose sukelia chaosą, nes vairuotojai neįvertina per kelias valandas pasikeitusių vairavimo aplinkybių. Dažniausiai žmonės susiduria su pavojinga situacija – automobilio slydimu, jo sumėtymu“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak draudimo bendrovės atstovės, iškritus pirmajam sniegui pavojingas situacijas dažniausiai sukelia vairuotojų lengvabūdiškumas viršijant greitį arba nesirūpinimas savo transporto priemonės technine būkle. Geriausiai dūmų detektorius namuose prižiūri estai

Veiksnys, pasak V. Katilienės, turintis įtakos galimai pirmojo sniego rizikai, yra padangos protektoriaus gylis. „Susidėvėjusi padanga bus ne tokia efektyvi išlaikant sukibimą su šlapia kelio danga kaip nauja. Todėl vairuotojams patariama reguliariai tikrinti padangų būklę ir, jei reikia, pakeisti jas naujomis“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Vairavimas be staigių judesių – daug saugesnis

„Jei vairuotojas jaučia, kad automobilis staiga ima „plaukioti“, tokioje situacijoje svarbiausia nesukinėti vairo ir nespausti stabdžių pedalo. Vandens plėvelė po ratais nėra apledėjęs kelias ar suslėgtas sniegas, todėl įprasti būdai išvengti slydimo nebus veiksmingi. Priešingai – jei pasuksite vairą vos tik padangos vėl palies kelio dangą, automobilis staigiai trūktelės į šoną ir tada ims slysti. To paties galima tikėtis ir stabdžių pedalu užblokavus ratus“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė. Kaip apsaugoti save ir transportą?

Todėl optimalus sprendimas, pasak V. Katilienės, siekiant išvengti rizikingos situacijos – stabdyti varikliu, nekeičiant vairo padėties. „Jei automobilis „plaukioja“ kelyje, būtina nedelsiant patraukti koją nuo akceleratoriaus pedalo ir vengti staigių judesių, kol padangos vėl sukibs su kelio paviršiumi ir leis kontroliuoti automobilį“, – pataria draudikė. Žiemos keliai – ne lenktynių trasa

V. Katilienės teigimu, šlapiose vietose negalima vairuoti per dideliu greičiu ir staigiai stabdyti, kai viena automobilio pusė yra ant šlapios dangos. Ji atkreipia dėmesį, kad pavojus gresia ir dviratėms transporto priemonėms, ypač autostradose, važiuojant vilkikų išmuštose „vėžėse”, kur vanduo linkęs kauptis.

Atstumas iki kito automobilio – labai svarbus

Pasak V. Katilienės, taip pat reikia įvertinti ir važiavimo trajektoriją. „Jeigu kelias yra pastebimai šlapias, reikėtų vengti nereikalingo eismo juostų keitimo, lenkimo bei greitų apvažiavimo manevrų ir nepamiršti, kad posūkius būtina atlikti lėčiau nei įprastai. „Jei kelias padengtas pirmuoju sniegu, manevravimas yra pavojingas. Geriau padaryti navigacijos klaidą – įvažiuoti ne į tą kiemą ar praleisti posūkį, bet lėtai ir saugiai pasiekti kelionės tikslą“, – kalba draudikė.

Ji pabrėžia, kad vairuojant snieguota ar apledėjusia kelio danga pailgėja stabdymo kelias, todėl kiekvienas vairuotojas privalo išlaikyti didesnį atstumą iki priešais važiuojančios transporto priemonės, o stabdant įgusti daug anksčiau pradėti mažinti greitį. Kaip elgtis, kad susierzinimas ir vėlavimas netaptų kelionės palydovais

Ji atkreipia dėmesį į automobiliuose, pagamintuose per pastarąjį dešimtmetį, įrengtas automatines sistemas. „Nors jos skirtos didesniam vairuotojo saugumui arba patogumui užtikrinti, vis dėlto žiemos mėnesiais kai kurių iš jų naudoti nereikėtų. Šaltuoju sezonu rekomenduojama atsisakyti pastovaus greičio palaikymo sistemos. Susidarius pavojingai situacijai, pavyzdžiui, automobiliui ėmus slysti, sistema palaikys nustatytą transporto priemonės greitį, nepavyks staiga jo sumažinti. Pučiant šoniniam vėjui, dėl įjungtos pastovaus greičio palaikymo sistemos automobilis taip pat gali tapti nevaldomas“, – įspėja V. Katilienė.

Draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims primena – kai automobilis tampa nebevaldomas, vairuotojams būdinga priimti impulsyvius sprendimus, dėl kurių kyla grėsmė jų ir kitų keleivių saugumui. Svarbiausia, pasak V. Katilienės, išlikti ramiems, nes tik taip galima priimti teisingus sprendimus ir susidoroti su ekstremaliomis aplinkybėmis kelyje.

NIB ir „Citadele“ skolina pirmajam Baltijos šalyse genų terapijos centrui Vilniuje