Paskelbta
2 metai prieš-
Pastaruosius keletą metų dirbtinis intelektas (DI) paskatino didelę pažangą įvairiose srityse, iš esmės pakeisdamas procesus, padidindamas efektyvumą ir skatindamas inovacijas. Apie DI įtaką formuojant novatoriškus procesus pramonėje, medicinoje ar švietime, girdime dažnai, tačiau kaip dirbtinį intelektą priima ir išnaudoja kūrėjai – vis dar išlieka šiokia tokia paslaptis. Apie tai, kaip atrodo komedijos kūrybinis procesas ir kokį vaidmenį jame užima dirbtinis intelektas, pasakoja žinomas komikas Dominykas Klajumas.
Kūryba – lyg žaidimas
Dominykas Klajumas, stand-up komedijos veteranas, „Klajumo kanalo“ įkūrėjas bei „Samsung“ ambasadorius Lietuvoje neslepia, kad didžiulė patirtis išmokė į kūrybinį procesą žvelgti paprastai.
„Nors mano kūrybinis procesas tvarkingas ir daromas laiku, tačiau tai nėra lyg ėjimas į darbą – tai labiau žaidimas, kuris prasideda rašant, repetuojant, o baigiasi humoro programos išgryninimu lipant ant scenos ją išbandyti. Vadovaujuosi taisykle, kad mano programa negali manęs užknisti dar jos nepristačius klausytojui, todėl stengiuosi viską išlaikyti smagia ir lengva veikla“, – pasakoja komikas. Verslo idėjos 2025 metais
D. Klajumas priduria, jog labiau mėgsta kurti vienas – humoristui tai intymus procesas. Tiesa, jei turinį kuria kitiems, į šį procesą įtraukia ir kolegas.
Kaip DI keičia kūrybinį procesą?
Žinomo komiko teigimu, dirbtinis intelektas – tai naujai atsiradęs įrankis kūryboje, simbolizuojantis dar vieną evoliucijos laiptelį. Komikas M. Grimalis – apie savo karjeros pradžią ir auksinį patarimą jaunimui
„Kažkada žmonės pyko, jog jaunimas nebeina mokytis į bibliotekas, o viską randa internete. Visuomenė inovacijas priima palaipsniui, ne išimtis ir dirbtinis intelektas“, – sako jis.
Kiekvieną esminį pokytį ar inovaciją lydi tam tikras sumišimas ir neužtikrintumas. Anot D. Klajumo, visi kūrėjai nuolat nerimauja, kad juos kažkas išstums – ar tai būtų DI, ar kiti kūrėjai. Nors tarp komikų dėl dirbtinio intelekto įtakos didelio susierzinimo jis nemato, D. Klajumas net neabejoja, kad DI neišvengiamai pakeis rašymo ir kūrybos suvokimą.
„Be to, daugeliui žiūrovų nerūpi, ar juokelį parašė komikas, ar kompiuteris, o ir prieš DI atsiradimą buvo pilna komikų, kurie patys bajerių nerašė. Asmeniškai, didelio skirtumo tarp to, ar kūrėjui padeda rašytojas, ar DI įrankis – nematau“, – apie DI vaidmenį komedijoje pasakoja D. Klajumas.
Kūrėjas akcentuoja, kad jam itin patinka rašyti: „Pats kikenu iš savo kliedesių ir perleisti tai daryti dirbtiniam intelektui dar neketinu.“ Šveicarijoje surengta paroda „Art Basel“ keičia suvokimą apie meną
DI pagalbą pastebi kuriant tinklalaides, iliustracijas
Nors komedijos programos rašymą D. Klajumas pilnai patiki savo jėgoms, jis neslepia, kad bendrai kūrybiniuose procesuose su dirbtiniu intelektu susiduria dažnai.
„Jei kalbam apie stand-up ar tekstų rašymą, esu senamadiškas ir mėgstu viską daryti pats. Tačiau man pačiam jau gelbėja DI dirbant su podcastais.
Mūsų montuotojas jį naudoja dailiai iškirpti vaizdams, kad neliktų žymių medžiagoje. Taip pat esu naudojęs DI kaip laidos svečią su kuriuo bendravome kartu su Giedriumi Savicku ir kolega Andriumi Zimaičiu”, – pasakoja jis.
Komikas pastebi, kad DI plačiai naudojamas kasdienėse kūrybinėse užduotyse – nuotraukose keisti rūbų spalvoms, mimikoms, vaizdui už nugaros, ar kurti komiksų iliustracijas, memus. Jis savo telefone „Galaxy S24 Ultra” naudoja DI funkciją, kuri leidžia apibrėžti objektą vaizde ir per kelias sekundes gauti reikiamus paieškos rezultatus. Pasak D. Klajumo, tai labai smagus ir naudingas būdas, kai tingisi vesti objektą į paiešką arba neaišku, kaip apibūdinti matomą daiktą. Ateities tendencijos
Tiesa, D. Klajumas teigia, kad rašyboje DI nepastebi ir kuo toliau, tuo, jo nuomone, bus sunkiau jį identifikuoti. Tokią pačią tendenciją galima prognozuoti ir manipuliacijose vaizdu – tobulėjant technologijoms, atpažinti dirbtinį intelektą ateityje gali tapti beveik neįmanoma.
Dirbtiniam intelektui nuolat tobulėjant ir progresuojant, tobulėti turime ir mes. Siekdami integruoti dirbtinį intelektą į savo darbą, pritaikyti jį įvairiose kasdienėse užduotyse, turime stengtis jį pažinti, suprasti, kaip jis veikia, o svarbiausia – išlaikyti kritinį mąstymą ir naudoti DI tikslingai.
DI gali sumažinti energijos sąnaudas pastatuose iki 44 tūkst. eurų, atskleidė „Schneider Electric“ tyrimas
Dirbtinis intelektas suklydo? Pasiteisinimas „čia ne mes“ gali nesuveikti
Nauja platforma verslui palengvins dalyvavimą 10,5 mlrd. eurų viešųjų pirkimų rinkoje
ChatGPT reklama Lietuvoje: ką verslui reiškia naujas reklamos kanalas
Technologijų karta – ne DI optimistų karta: „Tele2“ tyrimas atskleidė jaunimo paradoksą
Prieš mokslo metus vaikiškų išmaniųjų laikrodžių parduota 3,5 karto daugiau – „Tele2“ duomenys
Kaip mokytis su DI, o ne nuo jo nusirašinėti? Specialistas pataria keisti vieną įprotį
„Bitė Group“ vyriausiuoju duomenų vadovu paskirtas Rokas Šalaševičius
Kai sunku, jaunimas kreipiasi į DI: tyrimas atskleidė stebinantį mastą



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Dirbtinis intelektas (DI) jau ne tik rašo tekstus ar generuoja paveikslėlius. Jis analizuoja duomenis, atsako klientams, vertina kandidatus, rengia dokumentus,...
Restorane nuskenuotas QR kodas gali atverti ne valgiaraštį, o sukčių svetainę. Tam pakanka ant tikrojo QR kodo užklijuoti suklastotą lipduką....
Populiariausias mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ šiemet investavo 18,8 mln. Eur – 18 proc. daugiau nei per tris pirmuosius 2025-ųjų ketvirčius....
Lietuvoje pristatytas naujausias išmanusis laikrodis „Huawei Watch D3“, kuriame daugiausia dėmesio skiriama kraujospūdžio ir kitų sveikatos rodiklių stebėjimui. Šis modelis...
Vaiko priežiūra, artimojo slauga, santuoka ar kiti asmeniniai poreikiai – aplinkybės, dėl kurių darbuotojui gali prireikti nemokamų atostogų. Valstybinė darbo...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...