Paskelbta
1 metai prieš-
Dirbtinis intelektas (DI) jau gali prakalbinti bet kurį veidą ir tai kelia neišgalvotą, o realų pavojų. Vos kelių sekundžių balso įrašas ar viena nuotrauka – tiek užtenka, kad būtų sukurtas įtikinamas vaizdo įrašas, kuriame žinomas žmogus kalba tai, ko niekada nesakė. Vygintas Domarkas, „Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovas, ir Tomas Sakro, DI vaizdo įrašų kūrėjas, ragina ne tik kritiškai vertinti tai, ką matome internete, bet ir patiems išbandyti nemokamai prieinamus įrankius. Tik taip galite išmokti atpažinti, kas tikra, o kas – klastotė.
Nukenčia nesusipažinę su technologijomis
„Ten, kur atsiranda naujų galimybių, visada atsiranda ir bandymų jas išnaudoti nesąžiningai. Ypač socialiniuose tinkluose, kur plinta įtartinai tikroviški vaizdai ar informacija. Lietuvoje populiarėja balso klonavimo apgaulės, siekiant išvilioti pinigų. Dirbdamas su tuo matau, kaip lengvai žmonės neatskiria dirbtinumo – o čia ir slypi grėsmė“, – sako T. Sakro.
DI vaizdo įrašų kūrėjo teigimu, socialiniuose tinkluose DI sukurtas apgavystes dažnai pavyksta greitai pašalinti, tačiau įgudę sukčiai randa būdų jas vėl paskleisti.
„Jeigu aš būčiau apgavikas ir norėčiau iš žmonių kažką ištraukti, turbūt tiesiog paleisčiau internetines reklamas, banerius ar trumpus vaizdo įrašus. Tai labai lengvas viliojimo būdas. Be to, yra žmonių, kurie dalinasi tokiu turiniu socialiniuose tinkluose. Nors jis neretai greitai pašalinamas, vis tiek atsiranda, kas jį įkelia iš naujo. O jei turinys klaidinantis, bet įtaigus, pavyzdžiui, apie kokį nors dėmesį prikaustantį „super įvykį“, žmonės visada ras būdą jį išsaugoti ir perduoti toliau“, – perspėja inovacijų ekspertas.
Dabar ypač populiarūs DI generuoti netikri vaizdo įrašai. Tokie vaizdo įrašai dažnai atrodo itin įtikinamai, nes juose atkuriamas tikras balsas, veidas ir judesiai, todėl žmonėms sunku atskirti tikrą informaciją nuo klastotės. Su savo balso klonu bandė išvilioti pinigų
„Jeigu jums duočiau dešimt sekundžių pažiūrėti realistišką, bet DI sugeneruotą video, tikėtina, kad dauguma suabejotų, ar jis netikras. Slenkant per „TikTok“ srautą daugelį netikrų video jau dabar žmonės praleidžia, nes iš pažiūros viskas atrodo įtikinamai. Tad pamačius tokią neįtikėtiną naujieną svarbu tikrinti pirminius šaltinius ir ieškoti patvirtinimo patikimuose kanaluose“, – sako V. Domarkas.
Siūlo išbandyti patiems
Anot V. Domarko, DI sukurti vaizdo įrašai dažnai atrodo pernelyg tvarkingi, tarsi „vidurkiški“. Jiems trūksta autentiškumo, natūralių detalių ir žmogiško netobulumo. Nematomas „YouTube“ pasaulis
„Kai matote žmogų, jo veidas nebūna idealiai simetriškas, kalbant lūpų kampučiai juda nevienodai, dantys nebus lyg štampuoti, o su DI sugeneruotiems vaizdams trūksta tarsi aštrumo, žmogiško unikalumo. Video atrodo nugludinti, lyg išvesti iš realybėje matomų vaizdų vidurkio. Dirbtinai sugeneruoti vaizdai išsiduoda pernelyg tobula veidų simetrija“, – atskleidžia „Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovas.
Garsas ir balsas DI generuojamuose vaizduose taip pat turi juos „išduodančių“ požymių, tačiau šios technologijos sparčiai tobulėja. Anksčiau buvo akivaizdžių neatitikimų tarp lūpų judesių ir kalbamo teksto, tačiau dabar, pasak eksperto, balsas su lūpomis sutampa. Apžvelgė 2024-ųjų darbdavio įvaizdžio kampanijas
„Mūsų kalbos unikalumas apsunkina DI įrankių darbą. Žiūrėdami lietuviškus vaizdo įrašus atkreipkite dėmesį į kirčiavimą. Be to, dažnai vaizdo įrašuose pasitaiko animuotos grafikos, kuri kartais būna uždėta gana primityviai. Taip pat atkreipkite dėmesį į vaizdo įrašo foną už kalbančio žmogaus. Jeigu jis statiškas, jame nėra praeivių, matote tik kalbančią galvą, į turinį žiūrėkite atsargiau“, – antrina T. Sakro.
„Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovo teigimu, norint išmokti atpažinti DI klastotes, neužtenka vien teorinių žinių, būtina praktiškai pačiam panirti į šių įrankių pasaulį. Todėl vienas efektyviausių būdų ugdyti atsparumą skaitmeninėms manipuliacijoms yra ne vengti DI, o jį tyrinėti ir naudoti. Tokios platformos kaip „Hedra“ leidžia nemokamai kurti kalbančius avatarus, o „Gemini“ – vaizdo įrašus iš teksto lietuvių kalba. Balso atpažinimas vs. kalbos atpažinimas
Ekspertai įspėja, kad netrukus DI sukurti vaizdo įrašai atrodys tiesiog tobulai. Jie bus tokios kokybės, kad plika akimi atskirti nuo tikros, realiai nufilmuotos medžiagos paprasčiausiai nebus įmanoma.Vaizdų autentiškumui greičiausiai teks pasitelkti kitus DI įrankius, kurie galėtų analizuoti turinį ir atpažinti, ar vaizdas yra autentiškas.
„Telia Lietuva“ planuoja atleisti iki 85 darbuotojų ir sukurti 12 naujų pozicijų
Sukčių arsenalas senka: apgaulingų skambučių skaičius smuko dešimtis kartų
„Telia“ ir „Eurocash1“ daugiau nei 1000 bankomatų Baltijos šalyse sujungė į IoT tinklą
„Telia“ baigė pirmąjį duomenų centro statybų etapą – pajėgumai padvigubės
Kaip planuoti IT biudžetą, kad verslas nesustotų?
„Telia“ į mobilųjį tinklą investuoja 7,1 mln. eurų: plės ir modernizuos beveik 500 bazinių stočių
DI lenktynėse ES juda saugos automobiliu – įvardijo šansą Lietuvai
„Telia” už beveik 10 mln. eurų įsigijo dažnių 5G tinklui
Į darbo pokalbį – su mama už parankės: tendencija, kuri populiarėja Lietuvoje



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Pranešimas žiniasklaidai 2026 m. spalio 20 d. Dar 9 metai nuomoje? Štai kada lietuviai vidutiniškai įsigyja pirmą būstą Lietuvoje savarankiškai...
Pranešimas žiniasklaidai Berlynas, 2026 m. spalio 20 d. „Zalando“ stiprina B2B ambicijas: prie vadovų komandos jungiasi Tomas ChristensonasReklama Siekdama paspartinti...
Vilniuje naujų butų pasiūlai jau kurį laiką laikantis ties 6 tūkst., pirkėjų pasirinkimas išlieka platus. Todėl vis daugiau reikšmės įgauna...
Klaipėdoje planuojami energetikos infrastruktūros projektai kurs aukštos kvalifikacijos darbo vietas, tačiau dalis šioms technologijoms reikalingų kompetencijų darbo rinkoje dar tik...
Pasikeitus Europos Sąjungos elektroninės atpažinties reikalavimams, Lietuvoje pradedamos keisti „Mobile-ID” paslaugą palaikančios SIM kortelės. Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2″ klientai, kurie...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...