Dirbtinis intelektas
Tektoniniai lūžiai žiniasklaidoje: kaip dirbtinis intelektas keičia pasitikėjimą ir prekės ženklų reputaciją
Žiniasklaidos industrija kinta. Redakcijos mažėja, turinio kūrimą vis dažniau perima dirbtinis intelektas (DI), tad dezinformacija plinta sparčiau nei bet kada. Tokios permainos keičia ir visuomenę – skaldo, skatina pyktį, ir prekės ženklų bendravimą – šiems reikia operatyviai reaguoti ir saugoti savo patikimumą.
Reklama
Apie šiuos iššūkius jau spalio 24 d. konferencijoje „LiMA DAY KAUNAS’25: Marketing + Technology“ kalbės pranešėjos „DELFI” faktų tikrintojų iniciatyvos „Melo detektorius“ redaktorė Aistė Meidutė ir komunikacijos agentūros „Particle Agency“ vadovė Kristina Skindelytė.
Dirbtinis intelektas – pagalba ir iššūkis
A. Meidutė pastebi, kad kiekviena technologijų banga atneša ne tik pažangą, bet ir naujas grėsmes: „Informacija pinga, o kartu pinga ir menkos kokybės turinys. Dirbtinis intelektas leidžia greitai ir pigiai gaminti didžiulius paviršutiniškos informacijos kiekius. Dezinformacijos kokybė dažnai nėra svarbi – ji gali būti netiksli, klaidinga ar su klaidomis, bet plačiai išplitusi vis tiek atlieka savo destrukcinę funkciją: skaldo, kursto emocijas, mobilizuoja pyktį.“
Pasak jos, žiniasklaida šiuo metu turi dvigubą atsakomybę – ne tik informuoti, bet ir ginti tiesą: „Profesionali žiniasklaida pati tampa DI dezinformacijos kūrėjų taikiniu. Todėl būtina aktyviai komunikuoti apie melagingos informacijos atvejus, remti faktų tikrinimo iniciatyvas ir įtraukti visuomenę į kovą su manipuliacijomis.“
„Particle Agency“ vadovė Kristina Skindelytė teigia, kad žiniasklaidos transformacija DI pasaulyje – beprecedentė: „Redakcijos visame pasaulyje mažinamos, šimtai žurnalistų atleidžiami, o likusiems tenka dvigubas krūvis. DI dalyvauja ir pagalbininko, ir konkurento vaidmenyje – jis redaguoja, analizuoja, bet ir atima skaitytojus bei vietas žurnalistams.“
Kristina pastebi, kad žurnalistų dėmesį atkreipti darosi vis sunkiau – jų pašto dėžutes užtvindo tūkstančiai laiškų, iš kurių dauguma – DI sugeneruoti: „Rinkodaros specialistams šiandien neužtenka vien tvarkingai parašytos žinutės. Vertę kuria tik tai, ko DI negali sukurti – autentiški duomenys, tyrimai, įžvalgos ir tikros istorijos. Žurnalistai ieško gyvo tono, pokalbio, o ne sterilios korporatyvinės kalbos.“ Dirbtinis intelektas
Reputacijos išbandymai prekės ženklams
A. Meidutė atkreipia dėmesį, kad dezinformacija vis dažniau pasitelkia patikimų prekių ženklų vardus tam, kad sustiprintų savo įtikinamumą: „Sukčiai dažnai prisidengia žinomų prekės ženklų vardais. Tai leidžia jiems atrodyti patikimesniems, o tikrųjų prekės ženklų reputacija gali smarkiai nukentėti. Labai svarbu nuolat stebėti, kur ir kokiame kontekste jūsų vardas minimas, ir reaguoti nedelsiant – tiek socialiniuose tinkluose, tiek per žiniasklaidą.“
Reklama
Ji pabrėžia, kad tyla nėra strategija: „Net jei klaidinga informacija dar tik plinta, verta iš karto užkirsti kelią, pateikiant faktus ir pasitelkiant profesionalius faktų tikrintojus. Greita, atvira reakcija tampa patikimumo ženklu.“
Autentiškumas ir atsakomybė – naujos taisyklės DI eroje
Abi ekspertės sutaria: šiandien konkurencinis pranašumas – tai pasitikėjimas. Kai informacijos tiek daug, kad vartotojai nebespėja jos vertinti, laimi tie prekės ženklai, kurie kalba aiškiai, atsakingai ir žmogiškai. Naujos taisyklės darbo rinkoje
K. Skindelytė pataria drąsiau ieškoti istorijų, kurios atskleidžia realią vertę: „Verta klausti savęs – kokias bendruomenės problemas mes iš tiesų sprendžiame? Kas svarbu mūsų industrijoje, bet dar neiškalbėta? Tokios temos traukia žurnalistus, nes DI jų dar nesugeba atrasti.“
Tuo tarpu A. Meidutė primena, kad kiekvienas komunikacijos profesionalas šiandien – ir informacijos sargas: „Greita, aiški ir tikra reakcija į dezinformaciją tampa prekės ženklo reputacijos dalimi. Pasitikėjimas gimsta iš skaidrumo – iš to, kaip greitai pasakome tiesą, kai kiti abejoja.“ „Nuo mitų prie faktų – kaip Lietuva sprendžia žaliojo vandenilio saugumo klausimus?“
Dirbtinis intelektas jau tapo mūsų kasdienybės dalimi, tačiau tik nuo mūsų priklauso, ar jis stiprins pasitikėjimą, ar gilins informacinį chaosą. Konferencijoje „LiMA DAY KAUNAS’25: Marketing + Technology“ jau spalio 24 d. gyvai verslo centre „BLC”, Kaune ir internetu ekspertai dalinsis įžvalgomis, kaip tinkamai išnaudoti naujausias technologijas marketinge, jog jos taptų realia pagalba, o ne priešu. Kasdien po vieną sužalojamą dviratininką rodanti statistika
Daugiau informacijos ir registracija: https://kaunas.limaday.lt/
Reklama
