Dirbtinis intelektas
Tyrimas: kone kas antras moksleivis Lietuvoje naudoja dirbtinį intelektą namų darbų ruošai
Dirbtinis intelektas (DI) yra naudojamas įvairiausiuose sektoriuose – nuo technologijų, medicinos iki švietimo. Būtent čia jau kelerius metus yra aiškiai matoma tendencija, kai moksleiviai vis dažniau įvairiose mokymosi srityse pasitelkia DI įrankius. Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad jau dabar DI yra naudojamas atliekant įvairias mokyklines užduotis ir ruošiant namų darbus, tačiau dažnas jaunuolis nėra tikras, kaip tikslingai išnaudoti DI įrankius ir ar juos naudoti – sąžininga.
Reklama
DI – ir namų darbams, ir pramogoms
Praėjusį mėnesį technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktas tyrimas Baltijos šalyse atskleidė, kad tarp paauglių DI ir jo įrankiai – ypač populiarūs. Du iš trijų mokinių Lietuvoje norėtų, kad mokykloje būtų mokoma dirbtinio intelekto panaudojimo įgūdžių
Kone kas antras respondentas iš Lietuvos teigė, kad dažniausiai DI ir jo įrankius naudoja namų darbams ir kitoms mokyklinėms užduotims atlikti (45 proc.). Tuo tarpu Estijoje mokydamiesi dirbtinį intelektą pasitelkia 39 proc. mokinių, o Latvijoje – net 49 proc. apklaustųjų.
Įdomu tai, kad DI įrankius visose trijose šalyse (vidutiniškai 14 procentinių punktų) dažniau naudoja vyresnio amžiaus (17-19 m.) mokiniai lyginant su žemesnių klasių moksleiviais (14-16 m.). Dažniausiai mokymosi reikmėms DI ir jo įrankius Lietuvos moksleiviai naudoja 1-2 kartus per mėnesį (36 proc. apklaustųjų).
Kiek mažesnė dalis apklaustųjų – 26 proc. – atsakė, kad šią technologiją naudoja pramogoms. Taip pat daugiau nei penktadalis (23 proc.) Lietuvos moksleivių naudoja DI įrankius, įdiegtus jų išmaniuosiuose telefonuose. Penktadaliui Lietuvos moksleivių DI talkina kiekvieną dieną namų rutinoje. Į ateitį su dirbtiniu intelektu
Eglė Tamelytė, projekto „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse, sako, kad dirbtinis intelektas tarp moksleivių jau seniai nebėra naujiena.
„Tyrimas parodė, kad nieko apie DI ir jo įrankius nėra girdėję vos 3 proc. Lietuvos moksleivių. Galime drąsiai teigti, kad DI iš esmės keičia ugdymo procesus. Žinant, kaip teisingai išnaudoti DI teikiamus privalumus, moksleiviai gali praplėsti savo mokymosi galimybes, pritaikyti mokymąsi asmeniniams poreikiams“, – sako E. Tamelytė.
Sukčiavimas ar papildoma mokymosi priemonė?
Nors DI tarp moksleivių yra itin populiari mokymosi priemonė, nuomonė, kad šio įrankio naudojimas – tai sukčiavimas, yra vis dar gaji. Apklausos metu paaiškėjo, kad DI naudojimą, kaip vieną iš sukčiavimo būdų laiko net 35 proc. Lietuvos moksleivių. Vis dėlto, didžioji dalis (48 proc.) respondentų teigia nemanantys, kad DI ar jo įrankių naudojimas mokykloje yra nesąžiningas. Verslo idėjos 2025 metais
„Kol kas Lietuvos švietimo įstaigose dirbtinio intelekto įrankiai nėra taip plačiai integruojami – tikėtina, kad tam įtakos turėjo tai, kad staiga tarp moksleivių išpopuliarėjus DI ir moksleiviams pradėjus juo piktnaudžiauti, švietimo įstaigos ieškojo kardinalių problemos sprendimo būdų. Dalis mokyklų DI įrankių naudojimą uždraudė ir tikėjosi, jog šios technologijos populiarumo banga nuslūgs“, – pastebi E. Tamelytė.
Jos teigimu, tendencijos rodo, kad DI naudojimas mokymosi procese tik augs, todėl svarbu jau dabar stengtis atrasti būdų, kaip DI gali padėti moksleiviams lengviau įveikti mokymosi iššūkius ir atrasti naujas, išmanias mokymosi priemones.
Ieškos būdų, kaip DI įgalinti mokymosi procese
Kasmet Baltijos šalių moksleivius bendram tikslui suburiantis „Samsung“ konkursas „Solve for Tomorrow“ šį kartą kvies ieškoti būdų, kaip DI geriau pritaikyti mokymosi procese.
„Jau eilę metų vykstantis konkursas įrodė, kad moksleivių originalumas ir išmanumas neturi ribų. Kasmet džiaugiamės unikaliomis jų idėjomis, padedančiomis kurti šviesų, veržlų ir sveiką rytojų. Šį kartą moksleivius iš Baltijos šalių kviesime kartu ieškoti technologinių sprendimų, kurie padėtų patobulinti mokymosi, žinių įgijimo procesą pasitelkiant DI“, – sako E. Tamelytė.
Nemažo 9-12 kl. moksleivių susidomėjimo ir aktyvumo sulaukiantis projektas Baltijos šalyse šiemet startuos rugsėjo 9 d. Trijų geriausių idėjų autoriams atiteks net 16 tūkst. eurų prizinis fondas.
Reklama
