Ekspertai kviečia nustatyti artimą Lenkijai dyzelino akcizą

Siekiant sumažinti kainų atotrūkį su Lenkija ir paskatinti vežėjus degalus vėl pirkti Lietuvoje, ekspertai siūlo nustatyti konkurencingą dyzelino akcizą, kuris galėtų siekti 440 eurų už 1000 litrų. Iškastinio kuro vartojimą siūloma mažinti ne didinant mokesčius degalams, o spartinant žaliąją transformaciją transporte.  

Reklama

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per pirmus 8 šių metų mėnesius Lietuvoje parduota apie 1,2 mlrd. litrų dyzelino – tai 15 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tokį smukimą, tris kartus viršijantį Finansų ministerijos metų pradžioje prognozuotus 6 procentus. 

Didžiausią įtaką dyzelino pardavimų mažėjimui turėjo metų pradžioje pasikeitusi tarptautinių vežėjų praktika – degalus jie vis dažniau perka ne Lietuvoje, o Lenkijoje. 2025 m. padidinus dyzelino akcizą 26,7 proc., kainų skirtumas tarp šalių išaugo iki 8–10 centų už litrą ir paskatino vežėjus peržiūrėti degalų pirkimo strategiją.  

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prognozėmis, dėl išaugusio akcizo ir sumažėjusios dyzelino paklausos bendra degalinių sektoriaus apyvartos sumažėjimas 2025 m. gali siekti apie 480 mln. eurų. Prognozuojama, kad smukus veiklos apimčiai, degalinės sumokės 1,5 mln. eurų mažiau pelno mokesčio. 

Didžiausius sunkumus patiriančios pasienio su Lenkija regiono degalinės šiais metais turės atleisti apie 100 darbuotojų – atleistų darbuotojų darbo užmokesčio fondas siekia 3 mln. eurų. 2025-ieji transporto sektoriuje

Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus pabrėžė, kad dabartinė akcizų politika ne tik mažina degalų vartojimą, bet ir riboja biudžeto pajamas. Jo skaičiavimais, bendra įplaukų suma į valstybės biudžetą iš akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio per 2024–2025 metus, esant dabartiniam akcizo lygiui, sieks apie 1,875 mlrd. eurų. Tuo metu, jei dyzelino akcizas būtų sumažintas iki 440 eurų už 1000 litrų, įplaukos galėtų padidėti iki 1,92 mlrd. eurų. Druskininkuose duris atvers moderni odontologijos klinika, kuri pakeis gydymo standartus

Pasak ekonomisto, planuojamas akcizų didinimas nuo 2026 m. duotų didesnę naudą biudžetui tik tuo atveju, jei degalų paklausos kritimas neviršytų 7,5 proc. ribos. „Jei mokesčiai auga greičiau nei vartojimas, valstybė nebeuždirba daugiau – ji praranda. Todėl racionalus akcizo lygis, kuris išlaikytų vartojimą, yra naudingesnis tiek biudžetui, tiek visai ekonomikai,“ – teigė A. Bartkus. Degalų kainos prognozė

Atsinaujinančių degalų asociacijos FUTURE FUEL viceprezidentas Jurgis Polujanskas pabrėžė, kad iškastinio kuro vartojimą būtina mažinti ne mokesčių didinimu, o spartinant žaliąją transformaciją transporte. Jo teigimu, efektyviausią poveikį duotų priemonės, kurios didina atsinaujinančios energetikos dalį transporte – tai biometano, elektros, atsinaujinančių degalų skatinimas. Taip pat svarbu elektrifikuoti geležinkelių transportą, plėsti mažos taršos zonas miestuose, propaguoti viešąjį transportą. Lietuvos verslas ragina greičiau taisyti degalų akcizų klaidas 

Anot jo, taikant šiuos sprendimus, Lietuva iki 2030 m. galėtų pasiekti 17,7 proc. mažesnį naftos degalų vartojimą, sumažindama jį nuo 2,03 iki 1,67 mln. tonų naftos ekvivalento. „Tai kryptis, kuri leidžia mažinti taršą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro, išsaugant verslo konkurencingumą ir darbo vietas,“ – sakė J. Polujanskas. 

Lietuviai vertina tvaresnes transporto priemones, bet daugiau mokėti už tai nėra linkę