Mitas ar tiesa, kad lietuviai vairuoja kaip italai?

Lietuviai dažnai vadinami šiaurės italais dėl savo karšto būdo. Panašu, kad toks apibūdinimas mums tinka ir kelyje. Pasak KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atliktos apklausos, beveik kas antras lietuvis kelyje susierzina, kai kitas vairuotojas važiuoja lėčiau nei leidžiamas greitis. Taip pat vairuotojus pykdo, kai prieš juos esantis automobilio vairuotojas staigiai stabdo, akseleruoja sankryžoje ar važiuoja per greitai.

Stresui ir erzuliui prie vairo – ne vieta

Lietuviai prisipažįsta ne tik lengvai susierzinantys kelyje, bet ir nevengiantys paspausti garso signalo. Net 40 proc. respondentų atsakė, kad garso signalą spaudžia kitam automobiliui staigiai pristabdžius, nesustojus prie raudonos šviesos ar kitaip sukėlus avaringą situaciją. 22 proc. tokiu atveju linkę net apšaukti kitą vairuotoją ar gestais išreikšti savo nepasitenkinimą.

„13 proc. vairuotojų atsakė, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir prieš juos esančiam automobiliui nepajudėjus per 1 ar 2 sekundes spaudžia garso signalą. Tai rodo, kad kelyje tikrai esame nekantrūs. Tai galimai lemia spūstys keliuose ir greitas gyvenimo tempas, bet budrumas prie šviesoforo yra būtinas. Vis tik reikia priminti vairuotojams, kad kelyje saugiausia išlaikyti šaltą protą ir nervus. Įvairūs tyrimai patvirtina, kad ramūs vairuotojai padaro mažiau avaringų situacijų. Tad, jei esate susierzinęs ar dėl kažko smarkiai nerimaujate, prieš sėsdami už vairo pasistenkite nusiraminti, o, jei tai neįmanoma, rinkitės kelią pėsčiomis“, – pataria draudimo bendrovės „If“ transporto žalų vadovė Lietuvoje Guoda Jasaitė.

Prie erzinančio vairuotojų elgesio lietuviai taip pat išskyrė lindimą į gretimą juostą spūstyje (32 proc.) bei trukdymą persirikiuoti į kitą juostą net rodant posūkio ženklą (42 proc.). Vairuotojų erzulį kelia ne tik kiti automobilių vairuotojai. 21 proc. atsakė, kad naudoja garso signalą, kai pėstieji eina ne per perėją, 15 proc. – kai pėstieji link perėjos juda labai staigiai. 6 proc. signalizuoja kitiems vairuotojams, kurie sustoja ne vietoje išleisti pėsčiųjų arba išlipa iš automobilio pristatyti siuntinių.

Dažna avarijų priežastis – negalėjimas atsispirti mirksinčiam telefonui

Vertindami savo vairavimą lietuviai dauguma atvejų išlieka geros nuomonės apie savo įgūdžius. 10 proc. apklaustųjų prisipažino, kad spūstyje neįsileidžia automobilių iš kitos juostos net šiems rodant posūkio ženklo, 10 proc. vairuotojų esant reikalui spūstyje įlenda į kitą juostą prieš gretimus vairuotojus. 7 proc. lietuvių atsakė, kad vairuoja lėčau nei leidžiamas greitis, o 6 proc. teigė, kad mirksint žaliam šviesoforo signalui per daug spusteli greičio pedalą. Daugiausiai – 25 proc. respondentų atsakė, kad kelyje viršija greičio limitą.

Daug daugiau lietuvių prisipažino apie mobiliųjų telefonų naudojimą vairuojant automobilį. 6 vairuotojai iš 10 atsakė, kad naudojasi telefonu automobilyje navigacijai. 16 proc. teigė, kad naudoja telefoną ieškoti ir perjunginėti muzikai, 7 proc. naudoja telefoną skambučiams net ir neturint laisvų rankų sistemos, 6 proc. rašo žinutes, o 2 proc. – filmuoja ir fotografuoja.

„Vairuotojams gali pasirodyti, kad kelios sekundės atsiliepti arba užmesti akį į žinutę yra nereikšmingos, bet net ir sustojus prie raudonos šviesoforo šviesos geriau telefoną palikti ant galinės sėdynės. Vairavimas reikalauja visiško susikaupimo, nuo to priklauso mūsų ir kitų eismo dalyvių gyvybė. Net kelios sekundės gali išblaškyti, sutrukdyti pamatyti įlendantį į juostą automobilį ir būti pražūtingos. Taip pat vairuotojams visada primename, kad navigaciją galima naudoti tik tuomet, jei telefonas yra saugiai pritaisytas matomoje vietoje, o norimą kelionės vietą reikia nusistatyti sustojus, bet ne sankryžoje“, – sako „If“ atstovė.

Populiariausia transporto priemone Lietuvoje išlieka automobiliai – juos vairuoja 80 proc. žmonių. Antroje vietoje užtikrintai lieka dviračiai. Jais naudojasi 46 proc. apklaustųjų. 15 proc. vairuoja elektrinius paspirtukus, 5 proc. – motociklus, 3 proc. – motorolerius.