Paskelbta
4 metai prieš-
Komentuoja Paulius Morkūnas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.
Šalyje kylantis darbo užmokestis ir toliau stumia paslaugų kainas aukštyn. Prie infliacijos svyravimo šiemet prisidėjo ir sparčiau didėjančios maisto kainos bei subangavusi naftos žaliavų rinka. Vis dėlto, jei pasaulinių žaliavų rinkose neįsisiautės audra, infliacija šiemet turėtų būti panaši kaip ir pernai ir sudaryti 2,4 proc.
Bendrą maisto kainų augimą paskatino neįprastai sparčiai brangstančios daržovės. Remiantis statistikos departamento duomenimis, šiemet už daržoves vartotojai mokėjo beveik penktadaliu daugiau nei prieš metus. Tam įtakos turėjo pakilusios daržovių supirkimo kainos: per šių metų pirmus keturis mėnesius jos padidėjo apie 40 proc. Pavyzdžiui, šiemet, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, bulvių supirkimo kaina beveik padvigubėjo, o tai prisidėjo prie maždaug 50 proc. didesnių šių daržovių kainų nei pernai. Pagrindinė tokio šuolio priežastis – nepalankios klimato sąlygos. Jų (pvz., sausros) įtaka maisto kainoms gali pasireikšti ne tik tais pačiais metais, kai nuimamas derlius. Dėl prasto derliaus gali būti sukaupiamos ir mažesnės atsargos šaltajam metų sezonui. Todėl maisto kainų kilimas šaltuoju metų laikotarpiu yra tikėtinas ir, pavyzdžiui, dėl mažesnių sukaupiamų atsargų.
Taigi, galutinio vartojimo maisto prekių kainoms įtaką daro ir kitų šalių pasiūla bei paklausa. Pavyzdžiui, kalbant apie daržovių kainas, pažymėtina, kad Europoje nesame išskirtiniai. ES priklausančiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse daržovės vidutiniškai brangsta maždaug penktadaliu – panašiai kaip ir Lietuvoje. Tiesa, atėjus šiltajam metų sezonui, įprastai tikimasi palankesnių daržovių kainų galutiniam vartotojui, todėl prekyvietėse jau galima pastebėti kai kurių kainų mažėjimą. Tačiau bent kol kas šiemet užsitęsęs lietaus stygius ateičiai optimizmo taip pat nesuteikia. Vis dėlto nereikėtų visos kainų raidos maisto sektoriuje spalvinti vien juoda spalva – šiemet bent dešimtadaliu pigesni vaisiai, mažesnės nei pernai ir kiaušinių kainos.
Šiemet palaipsniui kilusioms naftos kainoms įtakos turėjo neapibrėžtumas dėl naftos žaliavos pasiūlos užtikrinimo, vyraujant įtampai tarp JAV ir Irano, tačiau šioje rinkoje yra jaučiami ir kiti vėjai. Vyraujanti tarptautinės prekybos karų įtampa graso pasaulio ekonomikos lėtesniu augimu. Jei prekybos karų eskalacija reikšmingiau sulėtintų pasaulio ekonomikos augimą, tikėtina, kad mažėtų ir naftos paklausa. Tai kuriam laikui turėtų įtakos ir šios žaliavos kainoms. Tiesa, rinkos šių metų vasarą jau pasitiko beveik penktadaliu mažesnėmis Brent žalios naftos ateities sandorių kainomis nei pernai.
Remiantis JAV energetikos informacijos administracijos prognozėmis, šalies naftos gavyba šiemet augs sparčiau, skaičiuojant barelius per dieną, nei OPEC mažins gavybą. Tiesa, šį mėnesį vyks OPEC ir kitų dėl naftos gavybos mažinimo susitarusių šalių susitikimas. Jo metu turėtų būti nuspręsta dėl tolesnės šios šalių grupės krypties naftos gavybos klausimu. Be visų šių veiksnių, naftos pasiūlai įtakos gali turėti ir neramumai naftą išgaunančiose šalyse, pavyzdžiui, Venesueloje, paklausai – sezoniškumas, prasidedant karštajam metų laikui, kai padaugėja kelionių automobiliais. Vis dėlto nuo šių metų pradžios iki vasaros palaipsniui didėjusios naftos kainos beveik pasiekė praėjusių metų vidurkį. Prie to galėjo prisidėti ir dolerio atžvilgiu truputį pigęs euras. Nors naftos kainas ir sunku nuspėti dėl didelio neapibrėžtumo, vis dar tikimasi, kad šiemet jų lygis bus panašus kaip ir pernai, t. y. jos gali susvyruoti stipriau, tačiau tikimasi, kad jų vidutinė kaina šiemet bus panaši į praėjusių metų, bet apie keliolika procentų mažesnė už pastarojo dešimtmečio vidurkį.
Šiemet kai kurių paslaugų kainos augo panašiai kaip ir pirmąjį ketvirtį didėjo vidutinis darbo užmokestis (9,4 %). Pavyzdžiui, transporto priemonių remonto ir priežiūros paslaugų kainos šiemet pakilo maždaug dešimtadaliu – panašiai kaip ir kelionių oro transportu. Tačiau pastaruoju metu sparčiai brangstančioms paslaugoms vidutinis vartotojas skiria mažiau nei 4 proc. visų savo išlaidų. Tiesa, visų paslaugų, kurioms vidutinis vartotojas skiria šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį visų savo išlaidų, kainų augimas šiemet neviršija 5 proc. Ir nors šis paslaugų kainų augimas yra sparčiausias tarp ES narių, tačiau ne tik pagal paslaugų kainų, bet ir pagal darbo užmokesčio augimo tempą jau ne vienus metus esame tarp lyderių ES, t. y. paslaugos vidutiniškai brangsta ne daugiau, nei kyla darbo užmokestis, tad bendras paslaugų įperkamumas iš esmės nemažėja. Panaši tendencija turėtų būti ir šiemet – ir toliau neišsikvepia darbo užmokesčio augimas, tikėtina, sieksiantis daugiau kaip 8 proc. ir pastebimai lenksiantis bendrąją infliaciją.
Autorius:
Paulius Morkūnas
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas
ES skambina varpais dėl darbo rinkos: sieks į IRT specialistus perkvalifikuoti milijonus gyventojų
Lietuvos banko konsultaciniai priežiūros renginiai: šių metų akcentai – tvarumas ir sukčiavimo prevencija
Emitentams, prekiaujantiems savomis akcijomis, – rekomendacijos, kaip valdyti rizikas
Lietuvos bankas: į Vilnių sukvietėme pasaulio centrinių bankų lyderius
Ar aukosime ekonomikos augimą tam, kad pažabotume infliaciją?
Valstybės kontrolė įvertino pasirengimą nuo 2023 m. vykdyti tik žaliuosius viešuosius pirkimus
Lietuvos gyventojai bendrovę „Telia“ laiko tvariausia telekomunikacijų rinkos įmone šalyje, skelbia tvariausių Europos prekių ženklų tyrimą atliekančios „Sustainable Brand Index“...
Hibridinis darbo modelis įsitvirtino ir nesiruošia niekur trauktis. Priešingai – įmonės vis dažniau remiasi nutolusiomis komandomis, o darbuotojams suteikia vis daugiau...
Nors situacija, rodos, gerėja, tačiau nelaimingų atsitikimų darbe, pastebi Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas, rodikliai vis dar...
Finansinių technologijų startuolis „HeavyFinance“ gavo 3 mln. Eur investiciją. Į bendrovę šiame investicijų etape investavo rizikos kapitalo fondų valdytoja „Practica...
Nors pasaulinė pandemija jau nebekelia papildomų rūpesčių verslo sektoriuje, tačiau atsiradusios alternatyvos įprastam darbui ofise nelinkusios trauktis. Nuotolinis darbas vis...
Įvertinęs pirmosios autonominės parduotuvės sėkmę, prekybos tinklas „Iki“, kartu su startuoliu „Pixevia“, atidarė antrąją autonominę parduotuvę Lietuvoje. „IKI Express 24/7“...
Daugelis svajoja mesti nemėgstamą darbą ir sukurti sėkmingą verslą, kasdien mėgautis veikla, kuri teikia vidinį pasitenkinimą. Juvelyrikos studijos „Indivi“ įkūrėjai...
Augantis susidomėjimas kanapių produktais – užkandžiais, CBD aliejumi ir net vitaminais keturkojams paskatino du draugus, Ernest Milevskij ir Rytį Ragauską,...
Šiuolaikiniame pasaulyje daugelis žmonių skuba ir ieško patogumo bene visose sferose. Ne išimtis ir maistas bei kasdienės prekės. Ne visi...
Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau žmonių, o ypač jaunų, susiduria su sudėtingais paskolų klausimais. Ne visi žmonės gali patys lengvai rasti...
Verslas darbuotojams, dirbantiems nekvalifikuotą darbą, yra bene vienas seniausių verslų. Prisiminkite piramidžių statybą, kur dalyvavo ne tik vergai, bet ir...
Verslo esmė – pigiai nusipirkti šokoladą, išlydyti jį į skirtingas figūras, nuspalvinti ir parduoti su 500% pelnu. Tai tikri rodikliai,...
Sezoninis verslas – tai verslas, kurio pelnas labai priklauso nuo metų laiko, todėl pagrindinis jo tikslas – maksimaliai padidinti pajamas...
Kur investuoti krizės metu? Pagrindinis aspektas, kad sunkmečiu žmonės taupo ir todėl dalis paslaugų ar ne pirmo būtinumo prekių tampa...
Verslo idėja – kuri nudžiugins tūkstančius vaikų. Uždarbis iš prieššventinio triukšmo gali būti puiki priemonė norint gauti tinkamą pradinį kapitalą...