Rūta Ežerskienė. Vartotojai – tarp pensijų reformos ir konflikto Artimuosiuose Rytuose gniaužtų

Lietuvos mažmeninės prekybos duomenys rodo, kad vartojimas kol kas išlieka atsparus išorės veiksniams – gyventojų išlaidos prekėms bei paslaugoms nemažėja net ir tvyrant geopolitiniam neapibrėžtumui. Vis dėlto vartotojų lūkesčių rodikliai atskleidžia kitą pusę.

Reklama

Europos Komisijos duomenimis, balandį Lietuvos vartotojų optimizmas smuko į žemiausią lygį per beveik trejus metus nuo 2023 m. birželio. Gyventojų vertinimas dėl ekonomikos perspektyvų ir asmeninių finansų padėties taip pat pablogėjo iki žemiausio lygio nuo 2022 m. pabaigos.

Kartu išaugo ir infliacijos baimė. Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl kainų augimo balandį pakilo į aukščiausią tašką nuo 2022 m. pavasario. Tam daugiausia įtakos turi energetikos rinkų reakcija į karinį konfliktą Artimuosiuose Rytuose.

Vartotojų lūkesčiai tradiciškai laikomi vienu svarbiausių išankstinių ekonomikos indikatorių. Kai gyventojų optimizmas auga, žmonės drąsiau leidžia pinigus ir aktyviau perka brangesnes prekes. Augantis pesimizmas dažniausiai skatina taupymą ir atsargesnį vartojimą.

Gali iššaukti netikėtą efektą

Nepaisant prastėjančių nuotaikų, artimiausių mėnesių vartojimo prognozės Lietuvoje išlieka gana stiprios. „Citadele“ banko skaičiavimais, balandį mažmeninės prekybos apimtys toliau augo, o metinis augimo tempas galėjo paspartėti iki 4,75 proc. Tai būtų sparčiausias vartojimo augimas per daugiau nei metus.

Prognozuojame, kad gegužę ir birželį vartojimo augimas gali dar labiau sustiprėti ir priartėti prie beveik 5 proc. ribos. Šiuo laikotarpiu pensijų reformos poveikis turėtų nusverti neigiamą geopolitinės įtampos įtaką pirkėjų nuotaikoms.

Tačiau trumpuoju laikotarpiu karas Irane gali turėti ir netikėtą postūmį vartojimui. Augančios infliacijos baimė dalį gyventojų gali paskatinti greičiau išleisti atsiimtas antros pakopos pensijų lėšas, kol energetikos kainų poveikis dar pilnai neatsispindėjo galutinėse prekių ir paslaugų kainose.

„Citadele“ vertinimu, nauja infliacijos banga Lietuvą gali pasiekti dar šią vasarą. Pirmiausia dėl brangesnio kuro didėja transportavimo sąnaudos, o vėliau palaipsniui gali kilti ir prekių bei paslaugų kainos. Tokie lūkesčiai dažnai skatina vartotojus neatidėlioti suplanuotų pirkinių.

Ruošiasi ir taupymui, ir stambiems pirkiniams

Gyventojai leisti pinigus stambiems pirkiniams nusiteikę jau dabar – balandį šis vartotojų lūkesčių rodiklis pasiekė aukščiausią lygį nuo 2008 m. vasaros ir netgi šiek tiek viršijo COVID pandemijos laikotarpiu fiksuotą rodiklį.

Visgi ilgalaikės vartojimo augimo perspektyvos išlieka miglotos. Mūsų modelio prognozės rodo, kad liepą mažmeninės prekybos augimas gali sulėtėti iki maždaug 4 proc. Tai vis dar būtų stiprus rezultatas, tačiau signalizuotų apie didėjantį gyventojų atsargumą.

Tikėtina, kad dalis gyventojų atsiimtas pensijų lėšas greitai išleis vartojimui, tačiau kita dalis dėl augančio neapibrėžtumo ir infliacijos grėsmės pasirinks taupymą. Todėl artimiausiais mėnesiais Lietuvos ekonomikoje vienu metu matysime dvi priešingas tendencijas – trumpalaikį vartojimo impulsą ir augantį gyventojų atsargumą. Klausimas tik, kuri iš jų rudenį taps stipresnė.