Ekspertai
V. Koryzna: audroms siaubiant Europą, pasiruošti galime jau dabar
„Po audros be elektros šalyje žmonės išbuvo septynias paras“. Tokiomis naujienomis stebėjomės šią vasarą, tačiau keičiantis klimatui tiek Lietuvą, tiek ir visą Europą, vis dažniau užklups gamtos stichijos. Vienbalsiai sutinkama, kad išvengti elektros tiekimo sutrikimų padėtų milžiniškos investicijos į elektros tinklus, tačiau energetiniu saugumu, su valstybės pagalba, galėtų pasirūpinti ir patys gyventojai. Šildantiems namus elektra – eksperto patarimai
Reklama
Nemaža dalis elektros energijos vartotojų, ypač turintys savo saulės elektrines, problemų galėjo išvengti pasirūpinę energijos kaupikliais, kurie leidžiančia elektrą saugoti ir vartoti tada, kai prireikia. 10 kWh elektros energijos sukaupiantis įrenginys taupymo režimu keturių asmenų šeimos poreikius vasarą gali patenkinti net porą dienų.
Tačiau elektros kaupikliai mūsų šalyje vis dar nėra populiarūs, o dėl to dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir valstybės institucijos, kol kas gyventojams nesiūlančios paramos kaupikliams įsigyti mechanizmo.
Jei gyventojai gali pasinaudoti įvairiomis paramos priemonėmis įsigydami saulės elektrines, elektromobilių įkrovimo stoteles, pačius elektromobilius ar kitas ekologiškas mobilumo priemones, tai už energijos kaupiklius visą kainą tenka mokėti iš savo kišenės. Nauja 15 mln. Eur parama kaupikliams
Kad gyventojai tokios subsidijos tikrai norėtų jau buvo galima įsitikinti, kai iš Klimato kaitos programos skirtos lėšos gyventojų energijos kaupikliams finansuoti buvo išgraibstytos per vieną dieną. Problema ta, kad tų lėšų tebuvo 1 mln. eurų, kurių užteko 300 paraiškų.
Palyginkime: ESO duomenimis, gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje šiemet peržengė 100 tūkst., vadinasi, tokio dydžio yra ir potenciali energijos kaupiklių rinka, todėl 300 finansuotų paraiškų šiame kontekste nėra pakankamas skaičius. Šiuo metu parama energijos kaupikliams įsigyti gali pasinaudoti verslas ir ūkininkai, o gyventojams tenka laukti, tačiau atrodo, jog situacija po truputį pradės keistis. Energetikos ministerija skelbia, jog gyventojai paramos kaupikliams gali tikėtis dar šiais metais.
Kuo daugiau įdiegtų energijos kaupiklių turėtų tapti mūsų valstybės prioritetu. Visų pirma, tai leistų efektyviau balansuoti elektros tiekimą ir paklausą, mažinti tinklo apkrovas piko metu, išvengiant perkrovų ir elektros tiekimo sutrikimų. Be to, tai leistų dar geriau išnaudoti atsinaujinančiosios energetikos galimybes ir sparčiau mažintų priklausomybę nuo iškastinių išteklių. Visa tai smarkiai padėtų siekiant energetinio saugumo ir aplinkosaugos tikslų. Praūžus audroms ateina laikas pasirūpinti apgadintu turtu
Kaupikliai leis pereiti ir prie tvarios gaminančių vartotojų į rinką patiektos energijos apskaitos grynojo atsiskaitymo (angl. net billing) sistemos, kuri leidžia pagamintą ir nepanaudotą elektros energiją parduoti už su tiekėju sutartą kainą ir apskaityti pinigine verte realiuoju laiku, o ne pagal vidutinę vasaros mėnesių elektros kainą. Mūsų skaičiavimai rodo, kad naudodamiesi šiuo atsiskaitymo modeliu gyventojai, priklausomai nuo jų turimo elektros tiekimo plano, per metus gali sugeneruoti po kelis šimtus papildomų eurų pelno, o naudą greičiausiai pajus tie vartotojai, kurie turi įsirengę baterijas.
Savo ruožtu, jau esame sukūrę ir automatizuotą sprendimą, kuris valdo energijos kaupimo sistemą pagal namų ūkio suvartojamos energijos kiekį ir elektros energijos kainą rinkoje. Esant žemai kainai, energija kaupiama, o aukštai – vartojama. Kitaip tariant – išsprendėme problemą, jog įsigijus kaupiklį reiks galvoti, kada kaupti, kada pirkti, o kada parduoti. Visą tai daroma pasitelkus išmanius, dirbtiniu intelektu valdomus sprendimus. Kaip parama energijos kaupikliams sunaikins populiarius mitus?
Įsigyti energijos kaupiklius savo gyventojus skatina daugelis Europos valstybių, įskaitant Vokietiją, tai darančią jau nuo 2013 m., Austriją, Italiją, Ispaniją, Prancūziją, Švediją ir kt. Estija, su kuria taip mėgstame lygintis, turi ir paramos energijos kaupimo įrangai mechanizmą, ir grynojo atsiskaitymo sistemą, o kartu su saulės elektrinėmis įsigyti ir kaupiklius šioje šalyje jau tapo įprasta.
Lietuvos nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad 2050 m. šalyje reikės 4 GW galios elektros kaupimo įrenginių – kone trigubai daugiau nei turime dabar. Tad valstybė turėtų imtis priemonių, kad prie šio tikslo judėtume greičiau. Paramos kaupikliams įsigyti mechanizmas gyventojams leistų apsisaugoti nuo elektros tiekimo sutrikimų ir galbūt net uždirbti parduodant saulės elektrinėse pagamintą energiją, o valstybei – dar sparčiau atsikratyti priklausomybės nuo iškastinių energetinių išteklių ir kurti tvarią energetikos sistemą. Džiaugiuosi, kad nemažai partijų kaupiklių įrengimo skatinimą kaip prioritetą įvardino ir savo rinkimų programose. Belieka tikėtis, kad šios darbo jie imsis nedelsdami.
Reklama
