Valdemar Fiodorovič. Tu dar nežinai, kodėl tau reikia energijos kaupimo baterijos

Lietuvoje vis daugiau ir garsiau kalbame apie nepriklausomybę. Karas Ukrainoje, geopolitinės įtampos, dažnėjantys pavojingi gamtos reiškiniai ir net kibernetinės grėsmės verčia susimąstyti: ar esame pasiruošę? Turime pasirengimo ekstremalioms situacijoms programėlę LT72, diskutuojame apie civilinę saugą, įrenginėjame slėptuves. Bet kai kalba pasisuka apie elektros tiekimo užtikrinimą ir stabilumą, dažnas lietuvis sustoja ties viena fraze: „Na, yra generatorius.“ Tik ar tikrai tai vienintelė išeitis? Ir ar tai – atsparumas, ar tik jo iliuzija?

Reklama

Lietuva gali didžiuotis viena pažangiausių elektros infrastruktūrų regione, bet net ir moderniausia sistema yra pažeidžiama. Praėjusių metų pabaigoje pakako vien tik stipraus vėjo ir rimtos pūgos, kad dešimtys tūkstančių gyventojų liktų be elektros. Tai ne hipotetiniai scenarijai – tai realybė, kuri kartojasi kasmet.

Kai kuriems verslams ir gyventojams tokie sutrikimai – tik nepatogumas. Kitiems – gyvybiškai svarbus klausimas: ar išsijungus šaldytuvui nesuges jame laikomi būtini vaistai, ar veiks ryšio įranga, ar šeima turės šviesos ir šilumos. Štai čia vertėtų atsigręžti į energijos kaupimo sprendimus, t. y. baterijas. Štai kodėl tau nereikia elektros kaupimo baterijos

Šiandien energijos kaupimo baterijos vis dar dažnai pristatomos kaip priemonė optimizuoti elektros sąskaitas ar efektyviau naudoti saulės elektrinės pagamintą energiją. Tai – tiesa. Bet milžiniška baterijų nauda atsiskleidžia tada, kai sistema neveikia. Kai elektra nustoja tekėti, baterija tampa sprendimu, suteikiančiu laiko.

Technologijos leidžia įsirengti kaupiklius, kurie sukaupia nuo 5 iki 20 kWh energijos ar net daugiau – tiek gali pakakti įprastam namų ūkiui būtiniems poreikiams patenkinti 1-2 dienas. Tiek, kiek reikia persiorientuoti, įsijungti atsarginę infrastruktūrą arba tiesiog sulaukti, kol pagrindinis tiekimas bus atstatytas. Šiandien tai – komfortas ir prabanga. Rytoj gali būti būtina norma.

Gali būti, jog girdėjote, kad „jums nereikia elektros kaupimo baterijos“. Argumentų esmė – baterijos esą brangios, o jų nauda neįvertinta dar. Kai viskas veikia sklandžiai, kai saulė šviečia ir tinklas stabilus, tokia pozicija gali pasirodyti racionali. Kaip apsaugoti savo širdį ir kriptovaliutas nuo romantinių sukčių?

Tačiau būtent tokia logika ir pakiša koją pasiruošimui. Juk kai kalbame apie atsparumą, kalbame ne apie tai, kas vyksta šiandien, o apie tai, kas gali nutikti rytoj. Todėl energijos kaupimo baterija nėra alternatyva, ji – papildomas saugumo sluoksnis.

Be to, remiantis strateginių tyrimų bendrovės „BloombergNEF“ duomenimis, baterijų kainos nuosekliai mažėja – per pastarąjį dešimtmetį jos atpigo apie dešimt kartų, todėl energijos kaupimo įrenginiai tampa vis prieinamesni. Pridėkime valstybės subsidijas verslui, kuriomis įmonės jau gali pasinaudoti, ir gyventojams, kuriems naujas paramos etapas bus paskelbtas netrukus, ir turime ne tik racionalią, bet ir finansiškai prieinamą galimybę padidinti savo energetinį saugumą.

Suomija dažnai minima kaip šalis, pasiruošusi viskam – nuo elektros tiekimo sutrikimų iki visuotinių grėsmių. Ten baterijos, autonominės sistemos ir decentralizuoti sprendimai – jau nebe ateitis, o kasdienybė. Mes Lietuvoje – dar tik pradedame apie tai kalbėti. Nežinai, kaip internetu sudaryti elektros sutartį už artimąjį?

Tad kai svarstome, „ar tau reikia baterijos“, siūlyčiau pakeisti klausimą – „kas bus pasiruošęs, kai jos prireiks“.

Baterijos šiandien – tai daugiau nei technologija. Tai – energetinės atsakomybės simbolis. Verslams jos reiškia procesų tęstinumą, gyventojams – bent minimalų komfortą net ir krizės akivaizdoje. Tai ne panacėja, bet labai svarbi grandis kuriant darnią ekosistemą.

Galiausiai, energijos kaupimo baterijos gali tapti ir finansiniu įrankiu, optimizuojančiu tinklų mokesčius ir generuojančiu papildomą pajamų srautą. Naujausi išmanieji sprendimai jau egzistuoja ir leidžia baterijoms nebūti tiesiog pasyviais saugumo įrenginiais, bet ir aktyviai uždirbti pinigus per laiką, kai nėra ekstremalių situacijų.

Jau dabar grynojo atsiskaitymo sistemą (net-billing) naudojantiems vartotojams baterijos tampa strateginiu įrankiu, leidžiančiu parduoti pagamintą ir nepanaudotą elektros energiją už fiksuotą arba patrauklią rinkos kainą.

Ir kai turime progą energijos kaupimo baterijas įsirengti su valstybės parama – nepriimti tokio sprendimo, būtų tiesiog trumparegiška.

Laurynas Boguševičius: „Tu nežinai, kad tau to reikia, kol nepabandai pats“