2024 m. lietuviai masiškai skolinosi būstui – palankios sąlygos pritraukė tiek jaunimą, tiek vyresnius

Europos Centrinio Banko palūkanų normų kritimas paskatino lietuvius pernai skolintis aktyviau: dažniausiai, kreiptasi dėl vartojimo paskolų, o metams einant pabaigos link, buvo vis dažniau pateikiamos paraiškos būsto paskoloms. Nekilnojamo turto rinkos atsigavimą rodo ir Registrų centro statistika. Ir toliau augo refinansavimo populiarumas, tačiau banko „Bigbank“ specialistai pastebi, kad dalis savo paskolas refinansavusiųjų siekė ne geresnių sąlygų, bet tiesiog pasiskolinti daugiau.

Reklama

„Mūsų duomenys rodo, kad praėjusiais metais žmonės pamažu vėl pradėjo ryžtis pirkti būstą – būtent tai yra didžiausias pastarųjų metų pokytis. Tai neabejotinai paskatino mažėjančios ECB palūkanos ir nusistovėjusios NT kainos. Taip pat sumažėjo prašymų atidėti kredito įmokas bei vėluojančių mokėjimų. Apskritai, panašu, kad lietuvių finansinė padėtis pagerėjo, todėl daugiau dėmesio buvo skiriama dideliems, brangiems pirkiniams“, – komentuoja Edvard Arnatkevič, „Bigbank“ santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje.

Lietuvių skolinimosi ypatumai kiek pasikeitė

Banko duomenys rodo, kad paskolų poreikis kasdienėms reikmėms auga jau daugiau kaip 6 metus iš eilės. Tiesa, šių paskolų augimas dabar kiek sulėtėjęs. Lyginant su 2023 m., pernai vartojimo paskolų paraiškų kiekis augo 12 proc., nors 2018–2023 m. augimas siekė vidutiniškai 15,56 proc.

Gerokai smarkiau kilo būsto paskolų paraiškų kiekis – net 75 proc. 2023 m. rinkos aktyvumas buvo sumažėjęs, na, o pernai, ypač metams einant į pabaigą, NT rinka pradėjo įgauti pagreitį. „Be abejo, prie tokio augimo prisidėjo ir tai, kad vis daugiau klientų sužino apie šią mūsų teikiamą paslaugą ir konkurencingas sąlygas“, – aiškina E. Arnatkevič. Jo manymu, bendras rinkos augimas yra kiek mažesnis, tačiau tendencija aiški – lietuviai vėl aktyviai perka būstus. Na, o imamos paskolos dydis augo tolygiai su būsto kainomis – 2,76 proc. 2024 m. vidutinė būsto paskola siekė 107 284 Eur.

Taip pat pastebėta tendencija, kad nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio pradėjo daugėti paskolų būsto remontui – tikėtina, kad tai susiję su NT rinkos atsigavimu bei dalies lietuvių įsigyjamais senos statybos būstais, kuriuos reikia remontuoti.

2024 m. aktyviai kreiptasi ir dėl būsto paskolų refinansavimo – ši paslauga ir toliau smarkiai populiarėja. Per metus tokių paskolų paraiškų skaičius išaugo kiek daugiau nei dvigubai (100,95 proc.). „Žmonės būsto paskolą refinansuoja, kadangi dalis jų paskolas ėmė daug anksčiau ir pasiskaičiavo, jog šiuo metu taikoma mažesnė banko pelno marža gali per ganėtinai trumpą laiką gerokai atsipirkti. Tai rodo, kad finansinis raštingumas Lietuvoje auga ir žmonės atranda būdų išnaudoti bankų paslaugas savo naudai“, – aiškina E. Arnatkevič.

Deja, bet ne visos 2024 metų tendencijos yra džiuginančios. „Bigbank“ specialistai perspėja, kad pastaruoju metu gerokai išaugo bandymų išvilioti iš žmonių pinigus. Įtariamų sukčiavimo atvejų pernai registruota net 231 proc. daugiau nei užpernai. Iš kitos pusės, nukentėjusių nuo finansinių sukčių žmonių skaičius krito – pastaruoju metu skiriama itin daug dėmesio sukčiavimo prevencijai.

Būstą daugiausiai pirko 26–30 metų jaunuoliai

2024 m. dažniausiai būsto paskolą rinkosi 26–30 m. jaunuoliai, jie sudarė net 27 proc. visų paraiškų. 31–35 m. amžiaus kategorijos asmenys sudarė 26 proc. paraiškų, o 18–25 m. – 13 proc. Kitaip tariant, net du trečdaliai pirkusiųjų būstą su paskola yra iki 35 m. amžiaus. Tiesa, netikėtai augo ir vyresnių nei 40 m. amžiaus pirkėjų, pasirinkusių būsto paskolą, dalis. 2022 m. jie sudarė 14 proc. teikusiųjų paraiškas, 2023 m. – apie 15,5 proc., o pernai– net 17 proc.

Didžiausia dalis ėmusių paskolas, net 25 proc., vidutiniškai uždirba 1000–1500 Eur per mėnesį, 23 proc. uždirba 1500–2000 Eur. Įspūdingai išaugo uždirbančiųjų daugiau kaip 3 tūkst. Eur – 2022 m. tokių būsto pirkėjų dalis nesiekė net 10 proc. 2023 m. ji buvo 14,7 proc. o pernai – net 19 proc. Tai rodo, kad turintieji dideles pajamas leido sau būsto pirkimą atidėlioti labiausiai ir dabar ši visuomenės dalis plūsta į rinką.

Na, o remontuoti būstą labiausiai nusiteikę 31–35 m. amžiaus gyventojai – jie sudaro 18 proc. visų ėmusiųjų paskolą būsto remontui. 15 proc. gyventojų yra 36–40 m. amžiaus, 14 proc. – 26–30 m. Paskolą būsto remontui linkę rinktis ir daug vyresni asmenys – 51 m. bei vyresni gyventojai sudarė net 21 proc. ėmusių tokias paskolas. Taip pat stebina, kad būstus su bankų finansavimu atsinaujinti kartais renkasi net ir vyresni nei 65 m. amžiaus gyventojai.

Mažėjant palūkanoms, į paskolas vis dažniau žvalgosi įvairaus amžiaus grupių gyventojai: nuo jauniausių iki vyriausių. Kitaip tariant, paskolos tampa labiau prieinamos bei patrauklios. „Bigbank“ vyriausias ekonomistas Raul Eamets tikisi, kad EURIBOR jau šiemet pasieks 1,5–1,8 proc. lygį, todėl būsto paklausa ir toliau turėtų augti – NT rinkos specialistai šiuo metu kalba apie 5 proc. kainų augimą 2025 m.