Paskelbta
1 metai prieš-
Nors finansinis stabilumas dažnai siejamas su pajamų dydžiu ar investiciniais sprendimais, iš tiesų daug ką lemia mūsų santykis su pinigais. Kiekvienas turime finansinio elgesio modelį, kuris daro įtaką kasdieniams sprendimams. Kodėl svarbu jį atpažinti, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.
Taupytojai yra žmonės, kurie nuosekliai kaupia lėšas, dažnai net ir neturėdami konkretaus tikslo. Jie vengia perteklinių išlaidų, tačiau kartu gali praleisti galimybę investuoti į gyvenimo kokybę.
„Šie žmonės dažnai kenčia ne nuo pinigų stygiaus, o nuo įtampos juos kaupdami. Jie neretai atsisako pomėgių ar net poilsio, nes atrodo, kad kiekvienas euras turi būti išsaugotas“, – komentuoja A. Mincienė.
Anot ekspertės, taupytojams vertėtų į santaupas žiūrėti kaip į priemonę įgyvendinti gyvenimo tikslus, o ne kaip į savaiminį tikslą. Svarbiausia išmokti taupant mėgautis ir gyvenimu.
Išlaidautojai linkę pinigus leisti impulsyviai, kitaip tariant, ne iš būtinybės, bet dėl emocinio poreikio. Šie žmonės mėgsta greitą pasitenkinimą, tačiau vėliau dažnai jaučia kaltę, kurią sprendžia dar daugiau išlaidaudami.
„Išlaidautojams būdingas nepastovus santykis su pinigais. Paprastai jie turi mažai santaupų arba jų visai neturi, dažnai gyvena nuo algos iki algos, nepriklausomai nuo pajamų dydžio“, – pastebi ekspertė.
Sprendimas išlaidautojams – aiškūs finansiniai tikslai ir biudžetas. Svarbu atpažinti, kokios situacijos skatina išlaidauti, ir pasiruošti joms iš anksto, tai yra, biudžete suplanuoti vietą spontaniškoms išlaidoms.
Uždarbiautojai siekia kuo didesnių pajamų, sąmoningai arba nesąmoningai tikėdami, kad tai yra laimės paslaptis. Tačiau šis siekis kartais nustelbia kitas gyvenimo sritis – santykius, sveikatą ar poilsį.
„Šie žmonės turi stiprų ambicijų variklį, tačiau ilgainiui gali perdegti. Galvodami tik apie tai, kaip uždirbti kuo daugiau, jie dažnai pamiršta, kad pinigai tėra tik priemonė, o ne galutinis finansinis tikslas“, – sako A. Mincienė. Ko Lietuvos gyventojai ieškojo „Google“ 2024 metais
Pasak ekspertės, uždarbiautojams verta ne tik skirti savo dėmesio kitoms gyvenimo sferoms, bet ir panaudoti pinigus būtent joms pagerinti, pavyzdžiui, paaukoti svarbiam tikslui arba, pagal galimybes, pasidovanoti atostogas sau ir savo šeimai.
Abejingieji dažniau renkasi prasmingas patirtis, o ne finansinę naudą. Jie moka gyventi kukliai ir prioritetą teikia ne pinigams, o laikui su šeima ar kelionėms.
„Tai žmonės, kurie labiau vertina patirtis bei santykius nei pinigus ir būna tvirtai įsitikinę, kad pinigai neturėtų daryti įtakos svarbiems gyvenimo sprendimams. Jų požiūris atpalaiduojantis, tačiau kita vertus, jis gali sukelti ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, finansinę priklausomybę nuo partnerio arba nepasiruošimą ateičiai“, – teigia A. Mincienė. Atsiskaityti banko kortele ar grynaisiais?
Nors tokių žmonių stiprybė yra gebėjimas apsieiti su nedidelėmis išlaidomis, tačiau silpnybė – planavimo stoka. Dėl to abejingiesiems pinigus reikėtų vertinti ne kaip laisvę apribojantį veiksnį, o kaip įrankį įgyvendinti svarbius gyvenimo siekius.
Iš vienos pusės, šie žmonės gyvena pagal griežtą biudžetą, tačiau iš kitos – kartais ima spontaniškai išlaidauti. Didelius ir kartais neprotingus pirkinius jie gali matyti kaip „atlygį“ už drausmingą taupymą, o po to gali jaustis kalti ir iš naujo pasižadėti taupyti vėl. Išsilavinimas – investicija ar išlaidos?
„Tokia dinamika vargina tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Dėl to taupytojams-išlaidautojams, kaip ir daugeliui kitų tipų, reikėtų biudžetą planuoti taip, kad jame būtų vietos ir suplanuotiems malonumams. Tai padės ilgiau bei tvariau laikytis finansinės drausmės ir vėliau nepatirti kaltės“, – pažymi ekspertė.
Lošėjai mėgsta riziką, o pinigus vertina kaip bilietą į įspūdžius ir nuotykius. Anot A. Mincienės, tikėtina, kad tokie žmonės uždirba nemažai ir beveik viską išleidžia įvairiems malonumams, kurie dažnai yra neapgalvoti.
„Lošėjams svarbu suprasti, kokią riziką jie prisiima ir kokie yra ilgalaikiai padariniai. Net ir nuotykių ieškotojui reikalingas tvarus santykis su pinigais, kuris teiktų saugumą ir ramesnį ilgalaikį pasitenkinimą“, – teigia A. Mincienė.
Nerimautojai jaučiasi nesaugiai net ir esant objektyviai stabiliai finansinei situacijai. Jie nuolat domisi finansinėmis naujienomis, tačiau neretai tai jiems kelia daugiau streso nei naudos. Stresas dėl finansų gali sumažinti žmogaus IQ
„Šių žmonių baimės įprastai pagrįstos ne realia situacija, o emocine būsena, kuri, greičiausiai, kyla ne iš finansų, o iš kitų gyvenimo sričių. Sprendimas – ieškoti pusiausvyros tarp finansinių tikslų ir pasitikėjimo savimi. Kartais verta pasikonsultuoti ir su specialistu, kuris padės objektyviai įvertinti padėtį“, – komentuoja ekspertė.
Kaip teigia A. Mincienė, supratimas, kokiam finansiniam tipui priklausote, gali padėti geriau valdyti savo pinigus tiek kasdienėse situacijose, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Kai finansiniai sprendimai atitinka jūsų vertybes ir asmenybės bruožus, jie tampa ne prievole, o natūralia gyvenimo dalimi. Tai vienas svarbiausių žingsnių finansinės gerovės link. Kaip finansiškai pasiruošti šeimos pagausėjimui
Būsto kaina ir vertė – ne tas pats: ką svarbu žinoti pirkėjui?
Žygimantas Mauricas: Lietuvos ekonomika spaudžia akceleratorių – kiek ilgai tai tęsis?
Būsto paskolos auga kartu su kainomis: vidutinė suma per metus padidėjo beveik 22 tūkst. eurų
Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: ekspertas įspėja apie naują sukčiavimo schemą
Fiksuotos ar kintamos būsto paskolos palūkanos: ką šiandien verta rinktis?
Gavote didelę pinigų sumą? Ekspertas pataria, nuo ko pradėti
Nuo apskaitos iki NT: kaip „Luminor“ banko finansavimas padėjo sukurti naują pajamų šaltinį
Jaunuoliai apie finansus mokosi „TikTok“: kada patarimai tampa rizikingi?
Ilgesnis būsto paskolos terminas: kada jis naudingas, o kada gali tapti našta?



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Vilniuje naujų butų pasiūlai jau kurį laiką laikantis ties 6 tūkst., pirkėjų pasirinkimas išlieka platus. Todėl vis daugiau reikšmės įgauna...
Klaipėdoje planuojami energetikos infrastruktūros projektai kurs aukštos kvalifikacijos darbo vietas, tačiau dalis šioms technologijoms reikalingų kompetencijų darbo rinkoje dar tik...
Pasikeitus Europos Sąjungos elektroninės atpažinties reikalavimams, Lietuvoje pradedamos keisti „Mobile-ID” paslaugą palaikančios SIM kortelės. Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2″ klientai, kurie...
Klausimas, ar dabar tinkamas metas pirkti būstą, Lietuvoje kartojasi jau keliolika metų iš eilės – ir beveik visada tuo pačiu...
„Telia Lietuva“ nuo gruodžio planuoja pertvarką: iki 85 įspėjimų darbuotojams, 12 naujų darbo vietų. Visoje grupėje numatoma mažinti apie 900...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...