Baltijos šalių finansiniai lūkesčiai: infliacija slopina optimizmą dėl atlyginimų augimo

Nors 2025 m. pirmąjį ketvirtį Baltijos šalių gyventojai tikisi augsiančių atlyginimų, jų prognozė dėl savo finansinių perspektyvų atsargi, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Nepaisant augančių atlyginimų ir mažėjančių skolinimosi kaštų, Baltijos šalių vartotojai atsargiau leidžia pinigus stambiems pirkiniams. Ekonomisto teigimu, didžiausia kliūtimi išlieka infliacija ir išaugusios maisto kainos – gyventojų perkamąją galią mažina būtinųjų prekių infliacija.

Reklama

Tikisi didesnių atlyginimų, bet atsargiai planuoja išlaidas

Apklausos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį didžiausias vartotojų optimizmas dėl atlyginimų – Lietuvoje ir Latvijoje, kur po 18 proc. apklaustųjų tikisi, kad atlyginimai per kitus 3 mėnesius augs. Mažiau optimistinės nuotaikos išlieka Estijoje, kur vos 11 proc. respondentų tikisi didesnių atlyginimų.

Panašias tendencijas atspindi ir respondentų nuomonė apie jų finansines perspektyvas. 19 proc. lietuvių, 21 proc. latvių ir 13 proc. estų respondentų tikisi, kad jų finansinės sąlygos per artimiausius 3 mėnesius pagerės. Estijoje daugiausiai Baltijos šalyse, net 46 proc., respondentų mano, kad finansinės sąlygos pablogės. Šio skirtumo priežastis – silpnesnis Estijos ekonomikos ciklas, kurį daugiausia stabdo didžiausia privataus sektoriaus skola Baltijos regione.

„Pirmą ketvirtį Baltijos regione išryškėjo atotrūkis tarp gyventojų optimizmo dėl atlyginimų ir atsargumo dėl finansų padėties perspektyvų. Lietuvoje ir Latvijoje respondentų, kurie tikisi, kad jų atlyginimai augs, yra daugiau nei respondentų, kurie tikisi, kad jų algos pirmą ketvirtį mažės. Estijoje neigiamų prognozių dalis yra kiek didesnė nei teigiamų. Tačiau visose Baltijos valstybėse stebime neigiamą gyventojų nuomonių dėl finansų padėties balansą – t.y., respondentų, kurie tikisi, kad jų finansų padėtis pirmą ketvirtį pagerės yra mažiau nei tų, kurie tikisi, kad jų finansų padėties pablogės“, – sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Jo teigimu, didžiausiu iššūkiu išlieka infliacija, prisidedanti prie atsargaus gyventojų finansinių perspektyvų vertinimo. Metų pradžioje išryškėjo pirmieji požymiai, kad Lietuvoje prasidėjo antroji infliacijos banga. Metinė infliacija sausio mėnesį paspartėjo iki 3,6 proc. dėl 12 proc. padidinto minimalaus atlyginimo, didesnių mokesčių dyzelinui bei kitų mokesčių pokyčių.

„Tai puikiai atspindi ir skirtumas, kaip Lietuvos vartotojai vertina atlyginimų perspektyvą ir ateities finansinę padėtį. Prognozuojame, kad šiemet infliacija Lietuvoje augs iki 2,7 proc., o didžiausias jo poveikis bus šių metų pradžioje. Nors 2024 m. Lietuvos infliaciją lėmė paslaugų sektorius, tikėtina, kad šiemet dėl didesnio minimalaus atlyginimo ir pabrangusio dyzelino paspartės ir prekių infliacija“, – sako A. Izgorodinas.

Atsargiau leidžia pinigus

Apklausa atskleidžia, jog didžiausią nerimą Baltijos šalių vartotojams kelia išaugusios maisto kainos: 81 proc. Lietuvos, 78 proc. Latvijos ir 87 proc. Estijos respondentų nurodė, kad būtent maisto kategorijoje jaučia didžiausią pragyvenimo išlaidų padidėjimą per paskutinius 3 mėnesius. Baltijos šalyse išsiskiria Lietuva, kur 53 proc. respondentų per pastaruosius 3 mėnesius pastebėjo aukštesnes degalų kainas (palyginti su 39 proc. latvių ir 31 proc. estų) – tai atspindi šių metų sausį įsigaliojusius didesnius akcizus.

„Nepaisant didėjančių atlyginimų ir mažėjančių skolinimosi kaštų, pastebime didelį Baltijos šalių vartotojų atsargumą įsigyjant brangesnius pirkinius. Gyventojų perkamąją galią stipriai mažina būtinųjų prekių infliacija – tai atspindi išaugusios maisto kainos“, – įžvalga dalijasi A. Izgorodinas.

Dauguma gyventojų nurodė, jog per artimiausius 3 mėnesius neplanuoja įsigyti stambesnių pirkinių (34 proc. lietuvių, 32 proc. latvių ir 46 proc. estų). Tarp respondentų, planuojančių išlaidas didesniems pirkiniams, daugiausia planuoja keliauti (20 proc. lietuvių, 21 proc. latvių ir 16 proc. estų), nemaža dalis (19 proc. lietuvių, 17 proc. latvių ir 15 proc. estų) planuoja būsto remontą.
Taip pat 2025 m. pirmąjį ketvirtį Baltijos šalių gyventojai planuoja išleisti daugiau pinigų elektronikai ir buitinei technikai (22 proc. lietuvių, 23 proc. latvių ir 17 proc. estų), o tai paprastai yra tarifams jautrūs segmentai. Nors Lietuvoje pradedamas fiksuoti naujų būsto paskolų ir sandorių skaičiaus augimas, apklausos duomenimis, naujo būsto įsigijimas išlieka mažiausiai pasirinkta kategorija (3 proc. lietuvių ir po 2 proc. latvių ir estų).

„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų sausį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.