Justas Daujotas. Rugsėjo mėnesio apžvalga – kas vyko finansų rinkose?

Komentuoja Justas Daujotas, „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas

Reklama

Rugsėjį kritimu pasitikusios akcijų rinkos mėnesį pabaigė teigiamai. Mažėjančios palūkanų normos ir pakankamas ekonomikos augimas kėlė JAV indeksus į naujas aukštumas. Vokietijos akcijų rinka neigia silpnus pramonės rezultatus ir taip pat pasiekė rekordinį lygį. Nuo šių metų žemumų atsispyrė ir Kinijos rinka, sulaukusi kelis metus nematytos valstybės paramos.

Obligacijų rinkoje taip pat netrūko reikšmingų įvykių. JAV iždo trumpos trukmės obligacijų pajamingumas krito, tačiau augo ilgesnės trukmės. Po daugiau nei dvejų metų pertraukos 10 metų obligacijų pajamingumas pranoksta 2 metų obligacijų. Turint omeny agresyvias šių metų rinkos dalyvių prognozes dėl palūkanų normų mažinimo, pokytis labiau atspindi grįžimą į realistiškesnius lūkesčius nei didesnę baimę, kad infliacija ilguoju laikotarpiu bus reikšmingai aukštesnė.

„Luminor investicijų valdymo“ pensijų fondai rugsėjį išnaudojo taktiniam sprendimui papildyti savo portfelius sveikatos apsaugos sektoriaus akcijomis. Šis sektorius šiemet rodė solidų pelno augimą ir istoriškai po pirmojo JAV centrinio banko (FED) palūkanų mažinimo rodo aukštesnius rezultatus už rinką. Turint omenyje augantį neužtikrintumą prieš JAV prezidento rinkimus ir prastą spalio sezoniškumą, sveikatos apsaugos sektorius atrodo kaip puiki užuovėja.

Visi žvilgsniai į centrinius bankus

FED skambiai pradėjo palūkanų normų mažinimo ciklą rugsėjo 18 d. nukirsdamas pagrindinę palūkanų normą 50 bazinių punktų iki 4,75 proc. lygio. FED priėmė sprendimą, kurio tikėjosi didesnė dalis rinkos dalyvių, o FED vadovas Jerome‘as Powellas pripažino, kad normos greičiausiai būtų buvusios sumažintos ir liepą, jei kelias dienas anksčiau būtų pasirodę to mėnesio infliacijos duomenys. Pagrindinė žinutė rinkos dalyviams – po stiprios pradžios FED toliau nuosaikiai laisvins pinigų politiką, o jo nariai vienbalsiai tiki, kad siekiant 2 proc. metinės infliacijos pavyks išlaikyti ekonomikos augimą.

Kartu su sprendimu dėl palūkanų normų FED pasidalino ir kiek pesimistiškesnėmis makroekonomikos prognozėmis. Šiemetinę JAV BVP augimo trajektoriją FED sumažino nuo 2,1 iki 2 proc., o nedarbo lygį pakėlė nuo 4 iki 4,4 proc. Tuo metu infliacijos lūkestis šiems metams krito nuo 2,8 iki 2,6 proc., suteikiant daugiau lūkesčių, kad palūkanų normos kris.

Rinkos dalyvių nenustebino Europos centrinio banko (ECB) sprendimas. ECB pagrindinę palūkanų normą indėliams sumažino 25 baziniais punktais iki 3,50 proc. ir prognozuoja, kad infliacija regione iki 2 proc. lygio sugrįš kitų metų pabaigoje. Kita vertus, ECB nepateikė indikacijų apie tolimesnius veiksmus. Žvelgiant į paskutinius S&P euro zonos pirkimų vadybininkų indekso rodiklius, atrodo, kad reikėtų spartesnio ekonomikos skatinimo. Rugsėjį po septynių mėnesių pertraukos regionas patyrė susitraukimą, paskatintą silpnos Vokietijos ir Prancūzijos pramonės.

Anglijos bankas padarė pauzę ir išlaikė pagrindinę palūkanų normą ties 5 proc. Banko neįtikino paskutiniai lėtėjančios infliacijos duomenys, o jo vadovas Andrew Bailey teigė, kad infliacijai išliekant ties 5,6 proc. negalįs sparčiau laisvinti pinigų politikos. Sprendimas pastūmėjo svarą sterlingą JAV dolerio atžvilgiu iki aukščiausio lygio nuo 2022 m. – valiuta nuo metų pradžios brango daugiau nei 7 proc.

Naujas stimulo paketas Kinijoje

Kurį laiką primiršta Kinijos rinka rugsėjo pabaigoje atkreipė į save dėmesį kuomet centrinė valdžia paskelbė apie didžiausias ekonomikos skatinimo priemones nuo COVID-19 pandemijos pradžios. Politbiuro išplatintas pareiškimas išsiskyrė nuo ankstesnių tikslia kalba dėl skatinimo priemonių ir raginimu toliau laisvinti monetarinę politiką.

Kinijos centrinis bankas sumažino trumpalaikes ir vienerių metų tarpbankinio skolinimosi normas. Po šio sprendimo sekė ir 50 bazinių punktų nuleistas bankų rezervų reikalavimas, kuris paskatino gausesnį skolinimą, bei sumažintos palūkanų normos būsto paskoloms. Siekis įpūsti naujos gyvybės toliau merdėjančiam nekilnojamo turto sektoriui atsispindėjo sumažinus pradinio įnašo antram būstui įsigyti dydį nuo 25 iki 15 proc. įsigijimo kainos.

Kinijos finansų ministerija taip pat iki metų pabaigos išplatins iki 284 mlrd. JAV dolerių dydžio specialias obligacijas, kurių lėšas nukreips tiek į vartojimo skatinimą, tiek į prasčiausiai atrodančių vietinių savivaldų skolų padengimą. Visas fiskalinio stimulo paketas turėtų pakelti BVP metinį augimą per 20 bazinių punktų ir priartėti prie 5 proc. augimo tikslo.

Kartu su ryškesniu postūmiu išjudinti šalies ekonomiką, buvo pristatytos ir naujos akcijų rinkų skatinimo priemonės. Instituciniai investuotojai galės pasinaudoti apsikeitimo sandoriais su centriniu banku, kurie leis su užstatu įsigyti iki 71 mlrd. JAV dolerių vertės akcijų. Listinguotos įmonės turės prieigą prie 40 mlrd. JAV dolerių centrinio banko kredito linijos, skirtos supirkti nuosavą kapitalą. Kaip sekantis žingsnis svarstomas ir 113 mlrd. JAV dolerių dydžio stabilizavimo fondas, skirtas supirkinėti vietines akcijas. Šio fondo dydis būtų lygus apie 1 proc. Kinijos akcijų rinkos vertės.

Akcijų rinka itin teigiamai reagavo į centrinės Kinijos valdžios pastangas. Priešpaskutinę rugsėjo savaitę Šanchajaus „CSI 300“ indeksas augo beveik 16 proc. (geriausia savaitė nuo 2008 m.), Honkongo „Hang Seng“ – 13 proc., o JAV listinguotas ir užsienio investuotojams lengviau prieinamas technologijų įmonių akcijas apimantis „Nasdaq Golden Dragon China“ indeksas – net 24 proc. Kita vertus, grįžimas į ilgalaikę augimo tendenciją dėl didėjančios geopolitinės įtampos gali būti sudėtingas. Vis tik, vertinant vietiniams investuotojams suteiktas priemones ir itin žemas užsienio investuotojų pozicijas, kelių mėnesių rotacija į Kinijos rinką, primenanti 2022 m. spalio–2023 m. sausio laikotarpį, neturėtų pernelyg nustebinti.