Lietuviai skolinasi racionaliai: svarbiausias kriterijus – kaina

Imdami vartojimo paskolas ar pirkdami išsimokėtinai, gyventojai dažniausiai remiasi racionaliais kriterijais, rodo „GF banko“ užsakymu atliktas tyrimas.

Reklama

52 proc. respondentų, imdami vartojimo paskolą, palygina bent kelių finansų įstaigų sąlygas, ir tik penktadalis apklaustųjų didesnių šeimos pirkinių neplanuoja iš anksto. Tyrimas atskleidė, kad skolinimasis padeda spręsti ir sistemines paslaugų prieinamumo problemas, ypač – sveikatos priežiūros srityje.

Automobilio pasirinkimą lemia kaina ir kaštai

40 proc. respondentų vartojimo paskolą paėmė arba planuoja imti būsto remontui, buitinei technikai arba baldams, 31 proc. – transporto priemonei įsigyti.

Svarbiausias kriterijus, į kurį lietuviai atsižvelgia rinkdamiesi automobilį su vartojimo paskolą, yra kaina, kurią nurodo 79 proc. respondentų, taip pat ekonomiškumas bei eksploatavimo kaštai (50 proc.).

42 proc. respondentų kreipia dėmesį į gamintoją, beveik tiek pat (41 proc.) reikšmingas kriterijus yra automobilio eksploatacijos laikas, o 36 proc. – rida. Ketvirtadalis (25 proc.) respondentų, dažniau vyrai, pirkdami automobilį remiasi asmenine patirtimi arba įsiklauso į rekomendacijas.

„GF banko“ Partnerių tinklo plėtros skyriaus vadovė Gražina Salmanovič sako, kad Lietuvos gyventojai automobilį su paskola arba išsimokėtinai paprastai įsigyja arba keičia siekdami pagerinti gyvenimo kokybę. Skolindamiesi automobiliui, jie atsižvelgia į finansines galimybes.

„Autolizingu įsigyjamus automobilius mūsų partneriai apibūdina keliais žodžiais – ekonomiškas 5-15 metų automobilis, varomas dyzeliniu varikliu, kurio kaina svyruoja nuo 3 iki 12 tūkst. eurų. Gyventojai atsižvelgia į kainos ir kokybės santykį, vertina naudotos transporto priemonės ridą, komplektaciją, kėbulo būklę, tuo tarpu spalva yra vienas iš mažiausiai aktualių kriterijų“, – pažymi G. Salmanovič.

Rodo sistemines sveikatos sektoriaus problemas

10 proc. respondentų tyrimo metu nurodė skolinęsi arba planuojantys skolintis sveikatai. Tyrimo rezultatai atspindi kai kurių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo problemas. Negalėdami laiku gauti PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų paslaugų, gyventojai naudojasi galimybe įsigyti jas išsimokėtinai.

„Sveikatos problemos gali ištikti netikėtai, o gydantis laikas ypač svarbus. Ne visi gyventojai yra sukaupę pakankamai lėšų, kad galėtų būtinas sveikatos paslaugas įsigyti greičiau nei sulauks PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų paslaugų. Medlizingas leidžia ne tik paskirstyti išlaidas, bet ir, dėl palankesnių sąlygų ir minimalaus pabrangimo, greitai priimti būtinus sprendimus, nes atidėliojimas šioje srityje gali kainuoti labai brangiai“, – kalba G. Salmanovič.

62 proc. respondentų nurodė, kad išsimokėtinai įsigytų odontologų bei ortodontų paslaugas – dažniau jas įvardijo rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Penktadalis (20 proc.) apklaustųjų medlizingu primokėtų už planines operacijas privačiose klinikose, nelaukiant eilėje, 19 proc. aktualios akių gydymo, 15 proc. – reabilitacijos ir sveikatinimosi paslaugos. 6 proc. respondentų nurodė, kad vartojimo paskola būtų reikalinga slaugos paslaugai įsigyti.

Penktadalis gyventojų pirkinių neplanuoja

Daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustųjų tyrimo metu pažymėjo, kad, imdami vartojimo paskolą, palygina bent kelių finansų įstaigų sąlygas, penktadalis (21 proc.) naudojasi paskolų palyginimo platformų paslaugomis, ir tik 15 proc. respondentų sąlygų nelygina ir kreipiasi tiesiai į savo banką.

30 proc. apklaustųjų didesnius šeimos pirkinius planuoja iki pusės metų į priekį, 33 proc. – nuo 6 mėnesių iki vienų metų į priekį.

19 proc. respondentų, dažniau nepilnamečių vaikų turintys gyventojai, didesnius pirkinius pradeda planuoti prieš daugiau nei metus, tačiau beveik tiek pat (18 proc.) tyrimo dalyvių sakė didesnių šeimos pirkinių neplanuojantys ir perkantys tada, kai reikia.