Valdas Bernatavičius. Lietuvių indėliai auga sparčiausiai euro zonoje – kas toliau?

Valdas Bernatavičius, „GF banko“ vyriausiasis finansų pareigūnas

Reklama

Beveik dešimtmetį trukęs nulinių palūkanų laikotarpis gyventojus buvo privertęs pamiršti, kad indėliai gali duoti grąžą, bet 2022 metų vasarą prasidėjęs Europos Centrinio Banko palūkanų normų kilimas viską apvertė aukštyn kojomis. Vos per metus ECB palūkanų norma šoktelėjo nuo nulio iki 4 proc. – aukščiausio lygio ECB istorijoje. Šis sprendimas ne tik atvėsino perkaitusią ekonomiką, bet ir paskatino gyventojus greitai sureaguoti į pasikeitusius rinkos šuolius bei ieškoti būdų uždirbti iš santaupų.

Per pastaruosius 5 metus palūkanas siūlančios indėlių rūšys Lietuvos komerciniuose bankuose augo daug sparčiau nei einamųjų sąskaitų likučiai. Lietuvos banko duomenimis, terminuotųjų indėlių balansas Lietuvoje daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė beveik 8 mlrd. eurų.

Pagal indėlių augimo tempus išsiskiria visos Baltijos šalys

Nors šiandien ECB palūkanų norma sumažėjo iki 2 proc., indėliai išlieka patraukli taupymo priemonė. Mažesnieji bankai už 12 mėnesių indėlį siūlo 2,5-3 proc. metinių palūkanų, o kredito unijos – net daugiau nei 3 proc. Vidutinei metinei infliacijai Lietuvoje svyruojant apie 3 proc., tokios palūkanos neblogai apsaugo santaupas nuo nuvertėjimo.

Ypač pasisekė tiems, kurie spėjo padėti ilgalaikius indėlius 2023 metais, kai palūkanos buvo pasiekusios maksimumą. Šie gyventojai dabar gauna 4-5 proc. grąžą, kuri viršija infliaciją.

Nors indėlių palūkanų normos mažėja, Lietuva pirmauja euro zonoje pagal metinį indėlių, įskaitant einamųjų sąskaitų balansą bei taupomųjų sąskaitų balansą, augimą. Tai lemia ne tik patrauklios palūkanų normos, bet ir bendras ekonomikos augimas, kuris didina lietuvių pajamas.

Panašias tendencijas matome ir pas kaimynus: visos Baltijos šalys pateko į pirmąjį euro zonos penketuką pagal indėlių augimo tempus. Paskolų atidėjimas – reali bankų parama verslui

Nors Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais augo sparčiausiai, Estija vis dar šiek tiek lenkia Lietuvą pagal rezidentų laikomus indėlius vietiniuose komerciniuose bankuose vienam gyventojui, kurie Lietuvoje sudaro 8695 eurus, o Estijoje 9530 eurų. Estai taip pat nežymiai pirmauja ir pagal lėšų, laikomų palūkanas uždirbančiuose indėliuose, dalį (atitinkamai 2839 eurai ir 3350 eurų).

Reklama

Nulinės palūkanos grįžti neturėtų

Rekordinis indėlių augimas gali būti iš dalies paaiškinamas ir geopolitiniu nestabilumu. Nenuspėjama JAV muitų politika, kariniai konfliktai įvairiuose regionuose lemia akcijų rinkų svyravimus. Dalis konservatyvesnių investuotojų renkasi pralaukti akcijų rinkų turbulencijas ir ieško laikino prieglobsčio saugesniuose instrumentuose.

Bet dalis gyventojų nerimauja, ar palūkanos vėl nenukris iki nulio, paskui save nusitempdamos ir indėlių pelningumą. Palūkanos krenta, tačiau suma auga – paaiškino, kodėl

ECB siekia ilgalaikio kainų stabilumo, orientuodamasi į 2 proc. metinės infliacijos lygį. Nulinių palūkanų laikotarpis buvo netipinis, ir ženklų apie jo grįžimą artimiausioje ateityje kol kas nėra.

Be to, indėlių palūkanų normas formuoja ne tik ECB politika, bet ir konkurencija vietinėje rinkoje. Šiandien Lietuvos bankų sektorius kardinaliai skiriasi nuo to, kuris buvo prieš 5-10 metų. Specializuoti bankai ir kredito unijos paprastai moka gerokai didesnes palūkanas nei didieji rinkos žaidėjai, todėl tikėtina, kad gyventojai ir toliau galės turėti patrauklias indėlių sąlygas, o lietuvių taupymo kultūra tik stiprės. Šildantiems namus elektra – eksperto patarimai

Turime neišnaudoto potencialo

LB duomenimis, taupomųjų sąskaitų (nutraukiamų, su įspėjamuoju laikotarpiu, indėlių) balansas per penkerius metus augo net penkis kartus iki 200 mln. eurų. Didžiausias procentinis augimas rodo, kad šis instrumentas populiarėja, tačiau absoliučia verte jis dar nepasiekė tokių apimčių, kaip kiti taupymo instrumentai. Gyventojai vis dar taupo per mažai, o pasirinktos taupymo priemonės nėra efektyvios

Statistiniai duomenys rodo didelį neišnaudotą taupomųjų sąskaitų potencialą. Lietuviai taupomosios sąskaitose vis dar laiko mažiau nei 1 proc. savo bankuose laikomų lėšų, tuo tarpu euro zonoje tokie ar panašūs indėliai sudaro beveik ketvirtadalį. Einamosiose sąskaitose mes laikome 67 proc. lėšų, tuo tarpu euro zonos vidurkis yra kiek mažiau nei 55 proc.

Šio instrumento didžiausias privalumas yra lankstumas. Nors siūlomos palūkanos mažesnės nei terminuotų indėlių, tačiau lėšas galima pasiimti neprarandant palūkanų. Sumaniai planuojant išlaidas, didesnę dalį lėšų naudingiau laikyti būtent taupomojoje sąskaitoje, einamojoje turint tik mėnesio ar galbūt tik savaitės išlaidų sumą. Sklaido mitus apie jaunų žmonių finansinį raštingumą