Paskelbta
8 val prieš-
By
Raminta V.
Lietuvos mokyklose pedagogų trūkumo problema tęsiasi ne vienerius metus. Amžėjanti pedagogų bendruomenė, didėjantis mokytojų poreikis ir tai, kad dalis pedagogikos absolventų taip ir neateina dirbti į mokyklas, rodo, kad vien naujų specialistų pritraukti nepakanka. Vis daugiau dėmesio tenka kitam klausimui – kaip padėti mokytojams įsitvirtinti profesijoje ir joje pasilikti.
Lietuvoje vidutinis bendrojo ugdymo mokytojų amžius jau viršija 50 metų, o beveik dešimtadalis jų yra pensinio amžiaus. Skaičiuojama, kad per artimiausius penkerius metus šalyje trūks apie 6 tūkst. mokytojų, kol maždaug trečdalis pedagogikos absolventų po studijų į mokyklą taip ir neateina.
Programos „Renkuosi mokyti!“ vadovas Artur Adam Markevič pastebi, kad mokytojo darbas šiandien reikalauja kur kas daugiau emocinio ir socialinio intelekto nei anksčiau.
„Moksleiviai susiduria su vis didesniu emociniu trapumu, nerimu bei dėmesio išlaikymo iššūkiais. Šiuolaikinis vaikas į klasę atsineša daug išorinio pasaulio įtampų, yra paveiktas įvairių dirgiklių. Todėl mokytojo vaidmuo iš esmės keičiasi. Šiandien neužtenka tik puikiai išmanyti savo dėstomą dalyką – mokytojui reikia emocinio pasirengimo, lankstumo ir gebėjimo sukurti saugų santykį, be kurio mokymasis tiesiog nebevyksta“, – sako jis.
Pasak A. A. Markevič, šis spaudimas veikia ir pačius pedagogus – jie dirba neapibrėžtumo ir nuolatinių pokyčių aplinkoje, kartu prisiimdami atsakomybę ruošti vaikus nežinomai ateičiai.
„Iš mokytojo reikalaujama tapti saugia užuovėja kitiems, nors jis pats susiduria su didžiuliu spaudimu ir perdegimo rizika. Todėl kuo didesnius reikalavimus keliame pedagogo vaidmeniui, tuo daugiau turime jam pasiūlyti mainais: nuo emocinio saugumo ir profesinio lydėjimo iki visuomenės pagarbos“, – akcentuoja programos vadovas.
Nors 2026–2028 m. pedagogų pritraukimo plane numatyta stiprinti pradedančiųjų mokytojų mentorystę bei saugią aplinką, programos atstovai teigia, kad papildomas profesinis palaikymas vis dar labai reikalingas.
Vien praėjusiais mokslo metais į „Renkuosi mokyti!“ kreipėsi mokyklos, ieškodamos 400 mokytojų. Programą baigė 25 dalyviai, o nuo šio rugsėjo 12-oje Lietuvos miestų ir miestelių darbą pradėjo 23 nauji mokytojai. Šiuo metu programoje dalyvauja 49 mokytojai, o kasmet pasiekiama apie 10 tūkst. mokinių valstybinėse, mokinių atrankų nedarančiose mokyklose.
„Poreikis mūsų pagalbai gerokai viršija dabartines galimybes. Mokytojų trūkumo akivaizdoje natūraliai kyla pagunda mažinti lūkesčius kandidatams, tačiau mes sąmoningai keliame kokybės kartelę. Kiekvienas vaikas yra vertas gero mokytojo, todėl svarbu ne tik užpildyti laisvą darbo vietą, bet ir užtikrinti, kad į mokyklą ateinantis žmogus būtų pasirengęs šiam darbui ir gautų reikalingą palaikymą“, – sako A. A. Markevič.
„Renkuosi mokyti!“ programos dalyvius pradėjus dirbti mokykloje dvejus metus lydi profesinis palaikymas – padedama spręsti kasdienius darbo iššūkius, stiprinti pedagogines ir lyderystės kompetencijas bei išlaikyti motyvaciją.
„Pirmieji darbo metai gali būti lemiami. Mokytojui reikia ne tik profesinių žinių, bet ir žmogaus, su kuriuo galima pasitarti, reflektuoti savo patirtį ir gauti pagalbą susidūrus su sunkumais“, – teigia A. A. Markevič.
Organizacija nurodo, kad jos veikla priklauso nuo verslo ir visuomenės paramos. Prie mokytojo profesijos stiprinimo, pasak programos atstovų, gali prisidėti ne tik valstybė ar mokyklos, bet ir kasdienis visuomenės požiūris į šią profesiją.
Paramos platformos „Aukok.lt“ duomenimis, gyventojai dažniau aukoja reaguodami į dideles krizes ar konkrečias, iš karto matomas situacijas. Rugpjūčio–spalio mėnesiai, platformos duomenimis, yra vienas mažiausiai aktyvių laikotarpių aukojimui.
„Reaguodami į sezoniškumą pirmą kartą rengiame „Gerumo mėnesį“ – nacionalinę iniciatyvą, kuria kviečiame gyventojus ir verslus rasti savo būdą prisidėti: aukoti, savanoriauti, skirti savo laiką ar dėmesį. Norime, kad tai nebūtų tik vieno mėnesio akcija, o paskata gerus darbus tęsti visus metus, nes socialinės problemos neturi kalendoriaus“, – sako „Aukok.lt“ vadovė Modesta Kairytė.





Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Dyzelino kainoms šovus į rekordines aukštumas, vis patraukliau autobusus ir sunkvežimius varyti lietuviškomis žaliosiomis dujomis – biometanu. Naujausia analizė rodo,...
Nacionalinis plėtros bankas ILTE pradeda teikti apyvartines paskolas iš nuosavų lėšų. Paskolos bus prieinamos smulkiajam ir vidutiniam verslui bei didesnėms...
Artėjant šildymo sezonui, šilumos tiekėjai prognozuoja 15–20 proc. kainų šuolį, kurio nekompensuos net ir šiltesnė žiema. Pagrindinė priežastis – per...
Pašto dėžutėje randate banko laišką ir naują, jūsų vardu pažymėtą mokėjimo kortelę. Jos laukėte, nes turimos kortelės galiojimo laikas netrukus...
„airBaltic“ turinio vadovė Arta Uma Upmale pasakoja, kodėl žmogiškas tonas socialiniuose tinkluose veikia tik tada, kai kyla iš tikro auditorijos...
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...