Apklausa: lietuviai toliau investuoja į nekilnojamąjį turtą, krenta pensijų fondų populiarumas

Nekilnojamasis turtas (NT) išlieka populiariausia investavimo priemone Baltijos šalyse: jei turėtų laisvų pinigų, NT įsigytų kas antras apklaustasis, rodo „Citadele“ banko inicijuota gyventojų apklausa. Latviai ir estai žymiai aktyviau lėšas nukreiptų į pensijų fondus ir investicinį gyvybės draudimą. Apklausa atskleidė, kad lietuvės vangiausiai Baltijos šalyse renkasi investuoti į vertybinius popierius.

Reklama

Paklausti, kur investuotų, jei turėtų tokią galimybę, respondentai galėjo pasirinkti daugiau nei vieną variantą. Nors, palyginti su 2024 m. apklausos rezultatais, norinčių investuoti į NT sumažėjo, tai vis tiek rinktųsi padaryti dauguma respondentų: 61 proc. lietuvių, 57 proc. latvių ir 64 proc. estų apklaustųjų (2024 m. – 74 proc. lietuvių, 63 proc. latvių ir 78 proc. estų respondentų).

18 proc. lietuvių, 21 proc. latvių, 25 proc. estų investuotų į akcijas, obligacijas ar kitus vertybinius popierius, o dar po 19 proc. lietuvių ir estų bei 13 proc. latvių apklaustųjų rinktųsi investuoti į fondus. Lietuviai finansų rinkose investuoja vangiausiai Baltijos šalyse

„Nors minime 35-ąsias nepriklausomybės atgavimo metines, užtruko, kol susiformavo gyventojų žinios, poreikis ir galimybės investuoti į pasaulines finansų rinkas. Todėl nenuostabu, kad istoriškai dėl sąlyginai paprasto prieinamumo tapęs itin paklausia investavimo priemone, NT ir toliau išlaiko savo populiarumą. Tačiau daugėjant investavimo priemonių pasiūlai, augant gyventojų finansinio raštingumo lygiui ir investicijoms į vertybinius popierius uždirbant panašią vidutinę metinę grąžą, kokią būtų galima gauti, pardavus NT objektą, žmonės aktyviau dairosi į kitas investavimo galimybes. Tai atspindi ir 13 proc. per metus apklausoje sumažėjęs NT populiarumas“, – sako „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.

Palyginti su 2024 m., lietuviai ir toliau vangiausiai Baltijos šalyse lėšas kauptų trečios pakopos pensijų fonduose arba pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį (2025 m.: 15 proc. lietuvių, 30 proc. latvių ir 29 proc. estų, o 2024 m. – 19 proc. lietuvių, 48 proc. latvių ir 30 proc. estų). Investavimas į akcijas

Tarp Lietuvos apklaustųjų – ryškiausi lyčių pasirinkimų skirtumai. Lietuvos moterys žymiai dažniau nei vyrai rinktųsi investuoti į NT (68 proc. moterų ir 55 proc. vyrų), ir atsargiau renkasi investavimą į akcijas, obligacijas ar kitus vertybinius popierius (13 proc. moterų ir 23 proc. vyrų), fondus (13 proc. moterų ir 26 proc. vyrų), auksą ir kitus tauriuosius metalus (12 proc. moterų ir 20 proc. vyrų). Mažiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų šiose kategorijose – tarp Latvijos respondentų. Kaip investuoti į obligacijas?

Auksą ir kitus tauriuosius metalus investicijai pasirinktų 16 proc. lietuvių, 25 proc. latvių ir 23 proc. estų respondentų. Dar 5 proc. lietuvių, 9 proc. latvių ir 7 proc. estų investuotų į kripto valiutas, o 8 proc. lietuvių, 9 proc. latvių ir 12 proc. estų investuotų į vertingus daiktus ar meno kūrinius. Investavimas į vertybinius popierius