Iššūkiai aviacijoje žmones skatina vis dažniau rinktis alternatyvas – auga keltų populiarumas

Pastarųjų mėnesių nesklandumai aviacijos sektoriuje paskatino vis daugiau Lietuvos gyventojų kelionėms į užsienį rinktis alternatyvius transporto būdus, tarp jų – keliones keltais. Pirmaujantis Europoje keltų operatorius DFDS spalio-lapkričio mėnesiais fiksavo keleivių skaičiaus augimą abiejuose iš Klaipėdos kursuojančiuose maršrutuose.

Reklama

Keltų operatoriaus duomenimis, šiemet spalį ir lapkritį keleivių srautai į Vokietijos Kylį, kuris yra vartai į Vakarų Europą, išaugo apie dešimtadaliu, lyginant su tuo pačiu periodu pernai. Ūgtelėjo ir kelionių į Švedijos Karlshamną, iš kurio patogu pasiekti ir Norvegiją, Daniją, paklausa.

„Ypač ryškus pavienių keliaujančių asmenų į Švedijos Karlshamną augimas – jų minėtu laikotarpiu padaugėjo beveik trečdaliu (29 proc.). Dažniausiai ne sezono metu solo-keliautojai yra su darbo reikalais vykstantys žmonės, kuriems kritiškai svarbu pasiekti tikslą numatytu laiku – todėl jie ieško patikimumo“, – sako DFDS rinkodaros kampanijų Baltijos šalyse vadovė Gintarė Marozienė.

Apskritai pavienių keliautojų keltuose daugėja, todėl DFDS neseniai investavo ir į unikalią paslaugą Baltijos jūros keleiviams – maršrutu Klaipėda-Karlshamnas kursuojančiame kelte „Optima Seaways“ pradėjo veikti pirmasis regione kapsulių viešbutį. Patarė, kaip sutaupyti kitąmet planuojant kelionę į Skandinaviją ar Vakarų Europą

Analizuojant kelionių į Vokietiją statistiką, šių metų spalio–lapkričio mėnesiais augimas stebimas įvairiuose segmentuose. Padaugėjo ir keliaujančių dviese, o pastebimai – beveik 15 proc. – išaugo šeimų kelionės.

Keltų kelionės – atsakas į netikrumą aviacijoje

Pastaruoju metu oro transportu keliaujančiųjų planus trikdo ne tik oro balionai Lietuvoje – dronai, darbuotojų streikai ir kibernetinės atakos apsunkina ir kitų šalių oro uostų veiklą. Pasak G. Marozienės, šiandienos keliautojai nori daugiau patogumo ir mažiau streso, todėl apgalvotai renkasi kelionės būdą, kuris užtikrina sklandų ir patikimą pasiekimą tikslą. Nepaisant dirbtinio intelekto proveržio, pilotų poreikis auga

„Keliones keltais vis daugiau žmonių atranda kaip praktišką pasirinkimą: nereikia rūpintis oro uostų vėlavimais, galima imti neribotą kiekį bagažo (net, pavyzdžiui, paspirtukus), jais paprasčiau keliauti ir su augintiniais. O lyginant su sausuma, keliaujant jūra nereikia ištisas valandas vairuoti, o galima pailsėti, išsimiegoti lovoje ir kelionės tikslą pasiekti ar grįžti namo ne pavargus, o pailsėjus“, – sako G. Marozienė.

DFDS jungia Klaipėdą su dviem strateginiais Europos uostais – Vokietijos Kyliu ir Švedijos Karlshamnu, siūlydamas reguliarius maršrutus keleiviniams automobiliams, furgonams ir kemperiams, dviračiams ir motociklams bei pėstiesiems keleiviams. Rudens nuobodulį lietuviai vaiko mini kelionėmis į Švediją

Švedijos pietuose esantis Karlshamnas yra patogus uostas vykstantiems į Malmę (150 km), Gėteborgą (300 km), Stokholmą (500 km), trumpinant kelionę sausuma į Norvegiją ar vykstant į Kopenhagą (iki jos – mažiau nei 200 km). Iš Kylio per kiek daugiau nei valandą automobiliu galima pasiekti Vokietijos verslo centrą Hamburgą, per 4 valandas – Berlyną, per 1,5 valandos – Daniją, o 5–6 valandas – Nyderlandus. DFDS plečia savo parką elektra varomais vilkikais