DI keičia paslaugų rinką: už ką klientai nebenori mokėti?

◉ 0 komentarai
Armina Staniulienė, kūrybinės agentūros „Love Media“ vadovė

Data:
2026-11-19 09:00

Siuntėjas:
„Gabija | LoveMedia” <gabija@lovemedia.lt>

Gavėjas:
„Armina | Love Media” <armina@lovemedia.lt>

Sveiki, dalijamės su jumis pranešimu spaudai. Straipsnį Word formatu ir nuotrauką rasite prisegtuke. Būsime dėkingi už publikaciją.

Armina Staniulienė. DI keičia paslaugų rinką – už ką klientai nebenori mokėti?

Dar visai neseniai paslaugų sektoriuje buvo galima dažnai išgirsti klientų posakį: „Mano pusbrolis padarys pigiau.” Šiandien tas pusbrolis turi naują vardą – ChatGPT. Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau keičia ne tik tai, kaip dirbame, bet ir tai, už kokias paslaugas klientai apskritai yra pasirengę mokėti. Nuo tekstų rašymo ir dizaino iki programavimo, teisinių dokumentų ar finansinių planų – užduočių, kurias žmonės pirmiausia patiki DI, sąrašas ilgėja. Apie tai, kurios profesinės paslaugos jau susiduria su realia konkurencija, kaip keičiasi klientų įpročiai ir kokią vertę ateityje turės specialistai, pasakoja kūrybinės agentūros „Love Media” vadovė Armina Staniulienė.

Nuo „kiek kainuos?” iki „gal galiu pasidaryti pats?”

„O kam už tai mokėti, jeigu galiu pasidaryti su dirbtiniu intelektu?” – tokį klausimą komunikacijos, rinkodaros ir kūrybinių paslaugų specialistai girdi vis dažniau. Pasak A. Staniulienės, tai nėra vien trumpalaikė mada. Keičiasi pats paslaugų pirkimo principas. Anksčiau žmogus, susidūręs su užduotimi, kurios nemokėjo atlikti, pirmiausia ieškodavo specialisto. Šiandien jis vis dažniau pirmiausia atsidaro dirbtinio intelekto įrankį.

„Ir tai visiškai suprantama. Jeigu per kelias minutes galima gauti tekstą, vizualą, vertimą ar svetainės juodraštį, natūraliai kyla klausimas, kodėl už panašų rezultatą reikėtų mokėti kelis šimtus eurų. Problema ta, kad klientas ne visada mato skirtumą tarp greitai sugeneruoto rezultato ir profesionaliai atlikto darbo. Kita vertus, turime pripažinti, kad kai kurioms užduotims to greito rezultato iš tiesų pakanka”, – pastebi A. Staniulienė.

Jos teigimu, svarbu nekristi į du kraštutinumus: nei skelbti, kad dirbtinis intelektas tuoj pakeis visas profesijas, nei raminti save, kad profesionalams niekas negresia. Tyrimai, specialistų apklausos ir įmonių finansiniai rezultatai jau rodo, kad dalis mokamų užduočių pereina į DI įrankių rankas.

Pirmieji pokyčius pajuto tekstų kūrėjai ir vertėjai

Vienos pirmųjų sričių, kuriose dirbtinio intelekto poveikis tapo ypač akivaizdus, – vertimai ir tekstų kūrimas. 2024 metais Jungtinės Karalystės organizacijos „Society of Authors” atliktoje apklausoje 36 proc. atsakiusių vertėjų nurodė, kad dėl dirbtinio intelekto jau yra praradę darbo. Tai nereiškia, kad profesionalių vertėjų paslaugos tapo nereikalingos. Teisiniai, medicininiai, literatūriniai ar kultūrinio konteksto reikalaujantys vertimai vis dar reikalauja žmogaus kompetencijos. Tačiau paprastiems tekstams, laiškams, produktų aprašymams ar vidinei komunikacijai klientai vis dažniau renkasi automatizuotus sprendimus.

Panaši situacija ir tekstų rašymo rinkoje. Standartiniai tinklaraščių įrašai, produktų aprašymai, socialinių tinklų tekstai ar nesudėtingi informaciniai straipsniai šiandien gali būti sugeneruojami per kelias minutes.

„Manau, kad didžiausią spaudimą patiria ne kokybiškas turinys, o turinys, kuriamas vien tam, kad kažkas būtų paskelbta. Jeigu užduotis skamba „parašyk ką nors apie mūsų paslaugas”, dirbtinis intelektas tokią užduotį dažnai gali įvykdyti pakankamai gerai. Tačiau kai reikia suprasti auditoriją, suformuoti poziciją, atrasti išskirtinį komunikacijos kampą ar sukurti nuoseklią strategiją, vien teksto sugeneravimo jau nepakanka”, – sako „Love Media” vadovė.

Dizaineriai, iliustratoriai ir fotografai susiduria su nauja konkurencija

Dirbtinio intelekto poveikį jaučia ir vizualinio turinio kūrėjai. Toje pačioje „Society of Authors” apklausoje 26 proc. atsakiusių iliustratorių teigė dėl DI praradę darbo. Moksliniuose tyrimuose taip pat fiksuojamas mažėjantis tam tikrų kūrybinių užsakymų skaičius. Viename tyrime vaizdų kūrimo užsakymų sumažėjo 17 proc., palyginti su kontroline grupe. Vis dėlto šių rezultatų nereikėtų interpretuoti kaip įrodymo, kad dizainerių ar iliustratorių nebereikės. Jie rodo, kad keičiasi konkrečių užduočių paklausa. Anksčiau net ir paprastam reklaminiam vizualui ar iliustracijai sukurti dažnai būdavo samdomas specialistas. Šiandien klientas gali pats sugeneruoti kelis variantus ir išsirinkti labiausiai patinkantį.

Panašūs pokyčiai vyksta komercinės fotografijos rinkoje. Daliai reklamos kampanijų, produktų pristatymų ar socialinių tinklų komunikacijos jau galima sukurti fotorealistinius vaizdus be tradicinės fotosesijos, studijos, modelių ar didelės kūrybinės komandos. Fotografų profesinių organizacijų apklausose taip pat fiksuojami dėl DI prarandami užsakymai.

„Čia svarbus vienas aspektas – klientas neperka kūrybinio proceso. Dažniausiai jis perka rezultatą. Jeigu jam reikia paprasto paveikslėlio socialiniams tinklams, jis gali nematyti prasmės investuoti į profesionalų kūrėją. Tačiau jeigu reikia originalaus vizualinio identiteto, ilgalaikės prekių ženklo estetikos ar stiprios reklamos idėjos, vien gražaus vaizdo nepakanka”, – pabrėžia A. Staniulienė.

Net ir žmogaus balsas tampa pakeičiamas technologija

Dar viena sritis, kurioje DI sparčiai plečia galimybes, – įgarsinimas. Šiuolaikiniai įrankiai jau leidžia generuoti pakankamai natūraliai skambančius balsus, pasirinkti kalbą, intonaciją, emocinį atspalvį ir per trumpą laiką paruošti garsinį turinį. Tai ypač aktualu standartiniams reklaminiams pranešimams, mokomajai medžiagai, automatiniams informaciniams įrašams ir kitam turiniui, kuriam nebūtina individuali aktoriaus interpretacija.

Dalis įgarsinimo specialistų jau praneša apie prarastus užsakymus. Vis dėlto profesionalūs diktoriai ir aktoriai išlieka svarbūs ten, kur reikia autentiškos emocijos, išskirtinio balso, meninės interpretacijos ar glaudaus kūrybinio bendradarbiavimo.

Klientų aptarnavime DI vertė jau skaičiuojama šimtais darbuotojų darbo ekvivalentų

Dirbtinio intelekto poveikis neapsiriboja kūrybinėmis profesijomis. Finansinių technologijų bendrovė „Klarna” yra skelbusi, kad jos dirbtinio intelekto asistentas atliko darbo apimtį, prilygstančią daugiau kaip 700 visą darbo dieną dirbančių klientų aptarnavimo specialistų darbui. Svarbu pabrėžti, kad šis skaičius reiškia darbo apimties ekvivalentą, o ne 700 dėl DI atleistų darbuotojų.

Vis dėlto toks rezultatas puikiai iliustruoja, kodėl įmonės investuoja į automatizaciją. DI gali atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, suteikti informaciją apie užsakymus, padėti išspręsti standartines problemas ir veikti visą parą.

„Klientų aptarnavimas yra labai geras pavyzdys, kaip technologijos keičia ne pačią paslaugos esmę, o jos teikimo modelį. Jeigu 80 proc. klausimų yra pasikartojantys, verslui natūraliai kyla noras juos automatizuoti. Tačiau sudėtingose, jautriose ar konfliktinėse situacijose žmogaus gebėjimas suprasti problemą ir prisiimti atsakomybę išlieka ypač svarbus”, – pastebi agentūros vadovė.

Programavimas ir interneto svetainės: technologija keičia įėjimo į rinką taisykles

Dirbtinis intelektas vis aktyviau naudojamas ir programavimo srityje. Jis gali generuoti kodus, ieškoti klaidų, paaiškinti techninius sprendimus ar padėti sukurti paprastas programas. Tai ypač keičia pradinio lygio užduotis, kurios anksčiau dažnai būdavo patikimos jaunesniesiems programuotojams.

Nors darbo rinkoje stebimas mažėjantis kai kurių pradedančiųjų specialistų galimybių skaičius, viso šio pokyčio priskirti vien dirbtiniam intelektui negalima. Samdymą veikia ir ekonominė situacija, įmonių investicijų pokyčiai bei kiti technologijų sektoriaus procesai. Tačiau klientų elgsenos pokytis akivaizdus ir interneto svetainių kūrimo rinkoje. Šiandien žmogus, neturintis programavimo žinių, gali pasitelkęs DI susikurti pirmąją reprezentacinės svetainės, elektroninės parduotuvės ar skaitmeninio produkto versiją.

„Anksčiau net paprastai svetainei sukurti dažnai reikėdavo samdyti specialistą. Dabar klientas gali pats susidėlioti struktūrą, dizainą ir net dalį funkcionalumo. Tačiau tarp svetainės, kuri tiesiog atsidaro, ir svetainės, kuri yra saugi, patogi, greita, pritaikyta paieškos sistemoms ir padeda verslui parduoti, vis dar yra didžiulis skirtumas”, – teigia A. Staniulienė.

Mokamas žinias keičia nemokami atsakymai

Vienas ryškesnių DI poveikio pavyzdžių – švietimo ir mokymosi pagalbos paslaugos. JAV švietimo technologijų bendrovė „Chegg”, ilgą laiką teikusi mokamas mokymosi pagalbos ir užduočių sprendimo paslaugas, susidūrė su mažėjančiu prenumeratorių skaičiumi. Bendrovė tarp šio nuosmukio priežasčių įvardijo ir dirbtinio intelekto alternatyvas.

Tai atspindi platesnį pokytį: kai žmogui reikia konkretaus atsakymo, užduoties paaiškinimo ar sprendimo pavyzdžio, jis vis dažniau kreipiasi į DI, užuot ieškojęs mokamos paslaugos. Žinoma, sugeneruotas atsakymas nebūtinai yra teisingas, o atsakymo gavimas dar nereiškia, kad žmogus išmoko. Tačiau daliai vartotojų greitis ir paprastumas tampa svarbesni už profesionaliai parengtą mokymosi procesą.

Rinkodaros agentūroms siunčiamas signalas

Viena įdomiausių DI poveikio sričių, pasak A. Staniulienės, yra pati rinkodaros ir komunikacijos paslaugų rinka. „Klarna” yra skelbusi, kad, pasitelkusi dirbtinį intelektą, išlaidas išoriniams rinkodaros tiekėjams sumažino 25 proc. Nors tai vienos bendrovės atvejis, jis atskleidžia svarbią tendenciją: verslai pradeda vertinti, kurias rinkodaros užduotis gali atlikti patys, naudodamiesi technologijomis, ir už kurias vis dar verta mokėti išoriniams partneriams.

Anksčiau agentūros dažnai būdavo samdomos ne tik strategijai ir kūrybai, bet ir dideliam kiekiui kasdienio turinio gaminti – reklaminiams tekstams, vizualų adaptacijoms, socialinių tinklų įrašams ar paprastiems maketams. Dalis šių užduočių šiandien gali būti automatizuojamos.

„Agentūroms tai labai aiškus signalas. Jeigu mūsų vertė klientui yra tik tai, kad greičiau parašome tekstą ar sukuriame vizualą, konkuruoti su dirbtiniu intelektu bus vis sunkiau. Tačiau jeigu padedame verslui suprasti, ką, kodėl ir kam komunikuoti, tuomet technologija tampa mūsų darbo įrankiu, o ne tiesioginiu pakaitalu”, – sako „Love Media” vadovė.

Nuo teisinių dokumentų iki sporto planų: sritys, kuriose pokytis dar tik įsibėgėja

A. Staniulienės vertinimu, profesinių paslaugų, kurioms DI kelia konkurenciją, sąrašas yra gerokai ilgesnis nei tik anksčiau jau minėtos sritys. Pasak jos, dar viena sričių, kurioje jaučiamas DI poveikis – paprastos teisinės paslaugos. Dirbtinis intelektas gali padėti parengti standartinės sutarties juodraštį, suformuluoti dokumentą ar pateikti pirminę informaciją teisiniu klausimu. Tai nėra profesionali teisinė konsultacija, tačiau žmogui, kuriam reikia tik pradinio dokumento varianto, toks sprendimas kartais atrodo pakankamas.

Panaši situacija formuojasi sporto ir sveikatingumo srityje. DI gali parengti treniruočių programą, pasiūlyti pratimų sąrašą ar padėti susidėlioti sporto grafiką. Vis dėlto jis negali patikimai pakeisti trenerio, kuris gyvai vertina techniką, individualius fizinius gebėjimus, traumų riziką ir padeda išlaikyti motyvaciją.

Kita sritis – paieškos sistemų optimizavimas (SEO). Raktažodžių idėjos, straipsnių struktūros, metaaprašymai ir pirminė svetainės turinio analizė gali būti atliekami pasitelkiant DI. Tačiau ilgalaikė SEO strategija, konkurencinės aplinkos analizė ir rezultatų vertinimas vis dar reikalauja platesnių kompetencijų. Pokyčiai matomi ir finansinių paslaugų srityje. Dirbtinis intelektas gali padėti sudaryti asmeninį biudžetą, modeliuoti taupymo scenarijus ar parengti pirmines verslo finansines prognozes. Vis dėlto toks rezultatas nėra patikrintas finansinis planas, juo labiau individuali profesionalo rekomendacija.

Didžiausia grėsmė – ne profesijoms, o standartinėms užduotims

Kalbant apie dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai, dažnai bandoma atsakyti į klausimą, kurios profesijos išnyks. Tačiau, anot „Love Media” vadovės, naudingiau būtų klausti, kokios konkrečios užduotys praranda savo rinkos vertę.

Vertėjo darbas nėra vien žodžių perkėlimas į kitą kalbą. Dizainerio darbas nėra vien paveikslėlio sukūrimas. Komunikacijos specialisto vertė nėra vien įrašų socialiniams tinklams rašymas. O programuotojo kompetencija neapsiriboja kodo eilučių generavimu. Visose šiose profesijose egzistuoja mechaninės, pasikartojančios užduotys ir veiklos, kurioms būtina patirtis, kūrybinis mąstymas, kritinis vertinimas bei atsakomybė.

„Manau, kad artimiausiais metais vis daugiau specialistų turės atsakyti sau į nepatogų klausimą: už ką klientas iš tikrųjų man moka? Jeigu atsakymas yra tik „nes aš moku naudotis tam tikra programa” arba „nes galiu pagaminti tam tikrą turinį”, tokios kompetencijos vertė gali mažėti. Bet jeigu klientas moka už patirtį, sprendimus, gebėjimą numatyti rizikas ir pasiekti rezultatą, tai yra gerokai sunkiau pakeičiama”, – teigia A. Staniulienė.

Nuotrauka: „Love Media“.

Šaltiniai: „Love Media“.

Pasidalinti straipsniu Facebook ↗

Diskusija (0)

Kol kas komentarų nėra. Parašykite pirmąjį.

Registruotis nereikia, jeigu svetainės komentarų nustatymai to nereikalauja. Komentarai gali būti moderuojami. Reklama ir šlamštas neleidžiami.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Išspręskite lygtį:Captcha