Karantinas pakeitė lietuvių pirkimo įpročius

Karantinas pakoregavo su pirkinių planavimu susijusius vartotojų įpročius ir davė smarkų postūmį prekybai internetu, rodo žiniasklaidos planavimo agentūros „Havas Media“ atliktas šalies gyventojų tyrimas.

Reklama

„Žmonių pirkimo įpročiai pasikeitė: jie apsiperka rečiau, daugiau ir ruošiasi iš anksto. Didesnį kiekį maisto produktų ir dažniausiai su specialiai paruoštu sąrašu dabar perka moterys, šeimos su vaikais, vidutinių ir aukštesnių pajamų gyventojai, o du iš trijų gyventojų karantino laikotarpiu perka prekes internetu“, – tyrimo rezultatus komentavo „Havas Media“ vadovas Andrius Barakūnas.

Vienas ryškiausių vartotojų elgsenos pokyčių – išankstinis pirkinių planavimas. Prieš vykdami apsipirkti į parduotuvę 83 proc. lietuvių pirkinių sąrašą dabar pasiruošia dažniau nei iki karantino. Beveik visi jie planuoja išlaikyti šį įprotį ir tą patį darys net ir pasibaigus pandemijai.

Kita ryškėjanti tendencija – apsipirkimo internetu įpročiai. Karantinas net ir prie e. pirkimo nepratusius gyventojus pastūmėjo išbandyti šį apsipirkimo būdą ir dalis išbandžiusiųjų jį ketina naudoti ir toliau. 

Karantino metu prekių internetu pirko 65 proc. gyventojų. Naudodamiesi e. prekybos kanalais maisto produktus dažniau nei iki karantino pradžios pirko ketvirtadalis gyventojų, o du trečdaliai iš jų planuoja šį apsipirkimo būdą dažniau naudoti ir ateityje.

„Rimi Lietuva“ valdymo vadovė Irina Miklienė pritaria, kad pandemija pirkėjų įpročių kardinaliai nepakeitė, bet juos pakoregavo. 

„Klausiami apie ateitį pirkėjai nesako, kad apsipirkdami jie elgsis visiškai kitaip, pavyzdžiui, pirks tik internetu. Jie sako „rečiau“, „daugiau“. Jie koreguoja savo elgesį, ir viena pagrindinių šių korekcijų priežasčių – saugumo poreikis. Pirkėjams tapo svarbu lankantis parduotuvėse jaustis saugiai – tai visiškai nauja tendencija mažmeninėje prekyboje. Situacijai gerėjant, stiprėjant užtikrintumo jausmui, poreikis jaustis saugiai gali silpnėti, tačiau bent artimoje ateityje jis liks aktualus“, – sako I. Miklienė.

1. Barakūnas primena: Lietuvos vartotojai, palyginti su kitų šalių pirkėjais, į prekybininkų įtaką socialinėms sritims žiūri atidžiau. Lietuvoje 37 proc. gyventojų teigia ateityje nepirksiantys iš prekeivių, su kuriais jų nesieja bendros vertybės, tokios kaip atsakingas požiūris į aplinkosaugą, lyčių lygybę ir netgi politiką.

Be to, ateities vartotojai tiki – parduotuvės turi būti kur kas daugiau, nei vieta įsigyti prekėms. „Ateityje, nusistovėjus situacijai ir sugrįžus įprastam gyvenimo ritmui, vartotojai prekybos centruose vėl ieškos kultūros ir pramogų elementų. 65 proc. tikisi, kad parduotuvės taps vietomis, kurios siūlys daugiau prasmingų patirčių ir renginių – ko e. prekyba pasiūlyti negali”, – sako A. Barakūnas.

Tarptautinis komunikacijos tinklas „Havas” periodiškai apklausia proaktyvius vartotojus – prosumerius (angl. prosumer, žodžių „professional consumer“ – „profesionalus vartotojas“ trumpinys). Prosumeriai sudaro 20-30 proc. vartotojų, kurie yra nuomonės lyderiai, siekiantys pirmieji išbandyti prekes ir paslaugas. Jie daro įtaką kitų vartotojų nuomonei apie prekių ženklus ir leidžia numatyti rinkos tendencijas, kurias pajusime po 6-18 mėnesių. Tyrimo metu 2019 metais apklausta 16 tūkst. žmonių 37 pasaulio šalyse, įskaitant Lietuvą.

„Havas Media“ Lietuvos gyventojų apklausą internetu atliko š. m. balandžio 23-27 dienomis. Apklausoje dalyvavo trys šimtai 18-65 m. amžiaus Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų.