Karantino metu nuolatinio žmonių buvimo namuose neatlaiko ir prietais

Nuolatinis buvimas namuose dėl karantino daiktams, technikai ir kitam namų turtui – ne į naudą. Per pirmąsias karantino savaites turto sugadinimo atvejų pagausėjo penktadaliu, pastebi draudikai. Šalies gyventojai namuose dažniausiai rinko stiklo šukes, kreipėsi dėl neveikiančių telefonų, televizorių ir kitų elektros prietaisų, sugedusių šildymo sistemų.

Reklama

Bendrovės duomenimis, nuo kovo vidurio vien stiklo dūžių skaičius padidėjo beveik du kartus, palyginti su tomis pačiomis 2019 m. savaitėmis.

„Natūralu, kad būdami namuose dažniau naudojame juose esančius daiktus, baldus, liečiame ar kažką dedame ant jų paviršių, varstome stiklines ar stiklo elementų turinčias duris. Pastebime, kad karantino metu padaugėjo atvejų, kuomet stikliniai paviršiai dūžta dėl netyčinių pačių gyventojų veiksmų. Dūžių ar skilimo dėl neatsargumo neišvengia stikliniai staleliai, kaitlentės bei kiti stiklo paviršiai“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

Neatlaiko užgulti elektros laidai

Į namus perkelti darbai, nuotolinis vaikų mokymas ir intensyvesnė buitis greitai išaugino elektros sistemų apkrovas. Per tris karantino savaites užfiksuota 18 proc. daugiau gedimų, susijusių su elektros įtampos svyravimais.

„Paprastai įtampos svyravimai elektros tinkluose yra būdingi šiltajam sezonui, kai padaugėja audrų, tačiau šiuo metu dominuoja dėl netvarkingos elektros instaliacijos įvykę trumpieji jungimai, didelė sistemų apkrova. Tokiu atveju gali nukentėti bet kuris į elektros lizdą įjungtas prietaisas: nuo kompiuterių iki televizorių ir virtuvės technikos. Pastebėjus įtampos svyravimus, būtina nedelsiant išjungti elektros energiją naudojančius įrenginius ir apie tai informuoti elektros tiekėją, o nutikus nelaimei – kviesti elektriką“, – komentuoja specialistė.

Apsaugoti namuose naudojamą buitinę techniką ir kitus prietaisus, anot K. Karpovos, galima įrengus įtampos kontrolės relę arba įtampos stabilizatorių.

Telefonai dominuoja tarp sugedusių prietaisų

Draudimo bendrovės duomenimis, dažniausiai buityje genda telefonai – 22 proc., taip pat televizoriai ir šildymo sistemos – po 20 proc. turto sugadinimo atvejų. Kiek rečiau genda šaldytuvai – 10 proc., viryklės, orkaitės bei indaplovės – po 7 proc., kompiuterinė įranga ir kavos aparatai – 5 proc. atvejų, o skalbyklės – vos 3 proc.

„Apklausos rodo, kad žmonės mobilųjį telefoną per dieną paliečia mažiausiai 2600 kartų, tačiau karantino metu turėtų būti vertinamas ir faktorius, kad jį dažniau gali pasičiupti vaikai ar jiems įrenginys kuriam laikui duodamas dėl suaugusiųjų ramybės. Mūsų duomenimis, mobilieji dažniausiai apliejami ar sudaužomi. Dėl neatsargumo, neapsižiūrėjimo galima numesti ar apipilti ne tik smulkius, bet didesnius įrenginius – televizorius, todėl būtų apdairu įsivertinti, ar jie saugiai naudojami karantino metu ir, jei reikia, pertvarkyti namų erdves susitelkiant į tai, kad ne tik gedimų, bet ir traumų būtų kuo mažiau“, – sako K. Karpova.

Nors šaldytuvų gedimai sudaro tik kas dešimtą turto sugadinimo atvejį, tačiau draudikai atkreipia dėmesį, kad būtent jie ypač karantino metu gali gerokai apsunkinti gyvenimą. Todėl rekomenduojama nepalikti jų ilgai atidarytų, o ir dureles atidarinėti laikant už rankenos, o ne bandant užkabinti sandarumą užtikrinančią gumą.

Į dažniausiai gendančių daiktų trejetuką taip pat patenka ir šildymo sistemos, kurių gedimų padaugėja šalčiausiais žiemos ir pavasario mėnesiais, tačiau dar ir dabar šildymo sezonas oficialiai neužbaigtas, o dėl buvimo namuose padažnėja įvairių sistemų reguliavimų.

Apie BTA:

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2019 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2019 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta virš 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 57 mln. eurų žalų.