Krantų pokyčiai po audros: Baltijos pakrantėse užfiksuota arda.

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai po stiprių audrų atlieka neplaninį krantų pokyčių monitoringą. Šiemet smarki audra Baltijos jūroje kilo 2025 m. sausio 3-4 dienomis. Monitoringą sausio 7 dieną Agentūros specialistai atliko Melnragės, Girulių, Nemirsetos bei Palangos rekreacinėse zonose.

Reklama

Melnragės rekreacinėje zonoje fiksuotas ištisinis apsauginio pajūrio kopagūbrio (toliau – APK) šlaito nuardymas apie 170 m ilgio ruože. Nuardyto šlaito aukštis siekė iki 2,1 metrų.

Girulių rekreacinėje zonoje fiksuota minimali krantų arda. Tuo tarpu Nemirsetoje fiksuotas ištisinis APK šlaito nuardymas 135 m ilgio ruože, o nuardyto šlaito aukštis siekė iki 1,9 metrų.

Palangos paplūdimio dalyje, kurioje buvo atliktas stebėjimas, nuardyto šlaito aukštis siekia iki 1,3 m, APK šlaito nuardymas – 400 m ilgio ruože.

Pasak Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Bagočiaus, pagrindinės priežastys įtakojusios krantų ardą – sausio 3-4 d. vyravę stiprūs vėjai, kurių greičio gūsiai siekė net iki 35 m/s, kryptis pietvakarių/ šiaurės-vakarų bei pakilęs vandens lygis. „Be to, šiose žemyninės pakrantės zonose yra pastovus jūros pernešamo priekrantės smėlio deficitas, dėl ko iš jūros į pakrantę išmetamo smėlio kiekiai yra labai nežymūs ir nesuformuoja, nesuakumuliuoja pakankamo smėlio kiekio krante, kuris, tokiais atvejais, bangų mūšą pristabdytų dar paplūdimio zonoje“, – sako D. Bagočius.