PISA 2025: geri pažymiai dar neparodo, kaip mokinys susidoroja su sunkesnėmis užduotimis

PISA 2025 duomenys rodo, kad geri akademiniai rezultatai dar ne visada reiškia, jog mokinys turi tvirtus mokymosi įgūdžius susidūręs su sunkesnėmis užduotimis.

Reklama

Lietuvos penkiolikmečiai tarptautiniame kontekste pasiekia gana stiprių rezultatų, tačiau tik kiek daugiau nei pusė jų mano, kad intelektą galima ugdyti. EBPO šalyse taip mano maždaug septyni iš dešimties penkiolikmečių. Susidūrę su sudėtingesne užduotimi daugiau pastangų teigia dedantys maždaug kas antras Lietuvos mokinys.

„Pažinimo medžio“ direktorė Rita Navikienė atkreipia dėmesį, kad kol mokiniui sekasi, mokėjimo mokytis spragos gali likti nepastebėtos. Daugiau apie mokymosi gebėjimus parodo tai, kaip mokinys reaguoja į nesėkmę: ar analizuoja klaidą, ieško kito būdo, kreipiasi pagalbos ir bando dar kartą.

Vaikui svarbu matyti savo pažangą

Pasak R. Navikienės, matematika yra viena sričių, kuriose mokiniai gana greitai gali nuspręsti, kad jiems tiesiog nesiseka. Tačiau vien reikalavimas daugiau spręsti ne visada padeda.

Ekspertė pasakoja apie atvejus, kai mokytojas stebėjo ne tik rezultatą, bet ir pasikartojančias klaidas, savarankiškai atliekamas užduotis bei vietas, kuriose dar reikia pagalbos. Pagal tai buvo parenkamos tolesnės užduotys.

Ilgainiui pažanga tampa matoma ir pačiam mokiniui: jis gali palyginti ankstesnes užduotis su tuo, ką geba atlikti dabar. Pasak R. Navikienės, tokie asmeniniai pažangos įrodymai veikia stipriau nei bendras padrąsinimas.

Geras pažymys dar nereiškia, kad mokinys moka mokytis

Mokėjimas mokytis apima daugiau nei pasiruošimą kontroliniam ar teisingą užduoties atlikimą. Svarbu, ar mokinys supranta, kas jam padeda mokytis, pastebi savo klaidas ir geba išbandyti kitą būdą, kai pirmasis neveikia.

PISA duomenimis, kiek daugiau nei du iš penkių Lietuvos penkiolikmečių dažnai planuoja savo mokymąsi, tačiau mažiau nei pusė reguliariai pasitikrina, ar iš tiesų suprato medžiagą.

R. Navikienė pabrėžia, kad mokymuisi svarbios ir užduotys, kurios nepavyksta iš pirmo karto. Tuomet mokytojo vaidmuo – padėti mokiniui suprasti, kas nesuveikė ir ką galima išbandyti kitaip.

Kartu individualus dėmesys neturėtų reikšti mažesnių reikalavimų. Ekspertės teigimu, svarbu rasti pusiausvyrą tarp pakankamo iššūkio ir pagalbos, kuri leidžia mokiniui žengti kitą žingsnį.

Po prasto pažymio verta kalbėti apie procesą

Požiūrį į savo gebėjimus formuoja ir pokalbiai namuose. Todėl prastas pažymys, pasak ekspertės, neturėtų iš karto tapti pokalbiu vien apie rezultatą.

Vietoje klausimo, kodėl pažymys mažas, R. Navikienė siūlo aptarti, kas pavyko, kur buvo sunku ir ką kitą kartą būtų galima padaryti kitaip. Taip dėmesys nuo vieno skaičiaus persikelia į tai, ko iš situacijos galima išmokti.

Ji taip pat pataria vengti etikečių, kurios mokiniui sudaro įspūdį, kad gebėjimai yra nekintami. Naudingiau akcentuoti, kad dabartinis rezultatas nėra galutinė riba, o mokymasis yra procesas.

PISA rezultatai parodė, ką Lietuvos penkiolikmečiai šiandien geba. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kaip mokinys elgiasi tuomet, kai susiduria su dar neįveikta užduotimi.