Subalansuotą 2019 m. ekonomikos augimą keičia išskirtinio neapibrėžtumo aplinka

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė (toliau – fiskalinė institucija) atliko Finansų ministerijos parengto 2020–2023 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad, atsižvelgiant į susiklosčiusias išskirtinio neapibrėžtumo sąlygas, jis yra tinkamas Lietuvos stabilumo 2020 m. programai rengti. Fiskalinė institucija pažymėjo kylančią riziką, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pablogėjimą, scenarijus gali neišsipildyti.

Reklama

Mažą ir atvirą Lietuvos ekonomiką veikia ne tik padėtis šalies viduje, ypač svarbi ir išorės makroekonominė aplinka. Stebimas COVID-19 viruso plitimas tampa pagrindiniu veiksniu, kuris prastina pasaulio ekonomikų augimo prognozes. JAV ir didžiųjų euro zonos valstybių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos – padėtis įtempta: neigiamai veikiamas pramonės sektorius, trikdomos tiekimo grandinės, mažėja vidaus ir išorės paklausa bei turizmo srautai.

Išorės aplinkos svarbą taip pat stiprina ministrų pritarimas Europos Komisijos (EK) siūlymui aktyvuoti bendrąją Stabilumo ir augimo pakto išlygą 2020 m. kovo 23 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdyje. Tai buvo atsakas į EK ir Tarybos paskelbimą, kad COVID-19 viruso pandemiją galima laikyti „neįprastu įvykiu, kurio vyriausybė negali kontroliuoti“. 2020 m. kovo 20 d. Finansų ministerija pateikė atnaujintą ekonominės raidos scenarijų ir pranešimą fiskalinei institucijai dėl išskirtinių aplinkybių inicijavimo. Remdamasi teisės aktais ir atsižvelgusi į susiklosčiusią situaciją pasaulyje ir Lietuvoje, fiskalinė institucija pateikė išvadą, kad šalyje susidariusi arba (ir) numatoma padėtis atitinka neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, ir leidžia nustatyti išskirtines aplinkybes.

„Vis tik situaciją ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje turėtų palengvinti priimta Stabilumo ir augimo pakto lankstumo išlyga. Ji suteikia lankstumo nukrypstant nuo biudžeto reikalavimų vidutiniu laikotarpiu, kurie įprastai būtų taikomi pagal Europos fiskalinę sistemą. Tokios išskirtinės aplinkybės reiškia ne tik galimybę nesilaikyti fiskalinės drausmės taisyklių, bet ir įsipareigojimą bei atsakomybės prisiėmimą šiuo sudėtingu laikotarpiu. Turi būti siekiama suteikti visuomenei kuo daugiau informacijos apie šalyje esančią ekonominę situaciją ir atnaujinti ekonominės raidos scenarijų bent kas ketvirtį“, – teigia Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Jurga Rukšėnaitė.

Fiskalinė institucija pažymi, kad Lietuvoje vidaus rizikos veiksniai daugiausiai susiję su vidaus paklausa ir demografiniais iššūkiais. Numatoma, kad, 2020 m. traukiantis ekonomikai, teigiami vartotojų lūkesčiai galimai prastės, o tai, tikėtina, skatins gyventojus atidėti vartojimą ateičiai. Taip pat namų ūkių vartojimas priklauso nuo galimybių išlikti darbo rinkoje karantino laikotarpiu, ypač jam užsitęsus.

Dėl laukiamo prekybos partnerių ekonomikų susitraukimo, plintančio COVID-19 viruso neigiamo poveikio užsienio ir vidaus paklausai, taikomų priemonių norint suvaldyti viruso plitimą ir palyginamosios bazės efekto, ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, kad 2020 m. Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas gali susitraukti 1,3 proc.

Finansų ministerija kovo 20 d. viešai paskelbė 2020–2023 m. ekonominės raidos scenarijų ir pateikė fiskalinei institucijai pranešimą dėl išskirtinių aplinkybių inicijavimo. Fiskalinė institucija kovo 27 d. pateikė išvadą Seimui dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo ir išvadą dėl neįprastos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai.