Vilniuje – malonūs sąskaitų už šildymą pokyčiai: beveik trečdaliu mažesnės nei vasarį

AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams išsiuntė sąskaitas už kovo mėnesį pateiktą šilumos energiją. Didžiausias šilumos ir karšto vandens tiekėjas šalyje skaičiuoja, kad kovo mėnesio šildymas vilniečiams atsieis beveik trečdaliu mažiau nei vasarį. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 47 Eur su PVM, sename, energetiškai neefektyviame – 80 Eur su PVM. 

Reklama

Pirmasis kalendorinio pavasario mėnuo pasižymėjo švelniais orais, vidutinė mėnesio lauko oro temperatūra sostinėje siekė 4,8 laipsnio. Lyginant su vasario mėnesiu, temperatūros skirtumas sudaro net 7 laipsnius. Pernai kovas pasižymėjo beveik tokia pačia lauko oro temperatūra – 4,4 laipsniai.

Šis šildymo sezonas išsiskiria tuo, kad nebeliko iki tol du sezonus centralizuotam šildymui taikytos PVM lengvatos. Kovo mėnesį sostinėje šilumos kilovatvalandė kainavo 6 proc. mažiau nei vasarį: 7,72 ct be PVM arba 8,41 ct su taikomu 9 proc. PVM. 2024 m. kovą šiluma kainavo 7,09 ct/kWh be PVM.

Tiek aukštesnė lauko oro temperatūra, tiek mažėjusi šilumos kaina padarė teigiamą įtaką sąskaitų už šildymą pokyčiams.  Pirmosios šio sezono sąskaitos už šildymą

„Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 47 Eur su PVM, praėjusį sezoną šildymas kovą vidutiniškai kainavo 39 Eur be PVM. Nerenovuotame daugiabutyje vidutinė kovo mėnesio šildymo sąskaita yra 80 Eur su PVM, praėjusį sezoną – 69 Eur be PVM“, – sąskaitų tendencijas vardija VŠT Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.

Lyginant su vasario mėnesiu, šilumos suvartojimas kovą mažėjo maždaug 26 proc.  Vilniečiai gruodžio mėnesio šildymo sąskaitose pajus sugrįžusį PVM

Nors šilumos kaina visiems gyventojams vienoda, R. Jasiulionienė atkreipia dėmesį į daugiabučių namų sąskaitų skirtumus, kuriuos lemia šildomų pastatų energetinis efektyvumas. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad artėjant šildymo sezono pabaigai gyventojams pravartu įvertinti išlaidas šildymui ir drauge su kaimynais apsvarstyti galimybę renovuoti daugiabutį namą.

„Senų, neprižiūrėtų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojai moka didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi per nesandarias pastato konstrukcijas prarandama daugiau šilumos, patiriami ženkliai didesni šilumos nuostoliai. Nesiimant jokių veiksmų gerinti pastato energetinį efektyvumą, kasmet prarandamos šilumos nuostoliai natūraliai didėja, net jeigu orai ir šiltesni, tad tokiu būdu gali augti šildymo išlaidos“, – aiškina R. Jasiulionienė.  Vilniečius nustebins sausio mėnesio šildymo sąskaitos

Šilumos tiekėjas primena, kad pavasaris pasižymi temperatūros kalneliais, kuomet dienomis temperatūra pakyla iki 15 laipsnių, o naktimis dar paspaudžia minusas.

Didesnė dalis sostinės daugiabučių namų turi automatizuotus šilumos punktus su išoriniais lauko oro temperatūros jutikliais ir automatiniais valdikliais. Tai leidžia įrenginiui automatiškai reaguoti į lauko oro temperatūros pokyčius ir lauke esant šilčiau, į butus tiekti kur kas mažesnį šilumos kiekį. Vakare, kuomet atvėsta, vyksta atvirkštinis procesas – į šildymo prietaisus tiekiamas didesnis šilumos srautas.

Jeigu temperatūra namuose netenkina, vertėtų kreiptis į namo administratorių arba bendriją, kurie rūpinasi pastatų vidaus šildymo sistemomis. Šilumos tiekėjai temperatūros pastatų viduje nereguliuoja.  Vilniečiai išleido 23,6 mln. eurų oro šildymui

Įsivyravus šiltesniems orams šildymo sezono pabaigą skelbia Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau sezoną baigti arba jį pratęsti gali ir patys gyventojai. Tam reikia 50 proc. + 1 butų savininkų pritarimo. Apie priimtą sprendimą anksčiau baigti šildymo sezoną arba jį pratęsti konkrečiame daugiabutyje šilumos tiekėją turi informuoti namų administratorius arba bendrija. Svarbu, kad išjungus šildymą butuose būtų išlaikomos higienos normos.

Vilniaus šilumos tinklų Klientų komandai vadovauja Rūta Jasiulionienė