Socialinis būstas Vilniuje šeimai suteikė stabilumo: gyventoja pasidalijo savo istorija

Vilniuje gyvenanti moteris, viena auginanti sūnų, po kelerius metus trukusio būsto nesaugumo šiemet apsigyveno socialiniame būste. Apie savo patirtį ji papasakojo savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, norėdama parodyti, kad paramos būstui gali prireikti ir dirbančiam, šeima besirūpinančiam žmogui. Moters ir jos vaiko tapatybė jų prašymu neatskleidžiama.

Išsinuomoti būstą su vaiku buvo sudėtinga

Pasikeitus šeimos aplinkybėms moteriai teko išsikelti iš ankstesnių namų. Ji dirbo prekybos sektoriuje ir viena rūpinosi vaiku. Iš kelių apžiūrėtų nuomojamų būstų tik vieno savininkas sutiko priimti šeimą, todėl moteris apsigyveno nedideliame, prastos būklės bute.

„Su sūnumi netekome pastogės. Teko kraustytis į nuomojamą būstą. Jis buvo senas, prastos būklės, bet tuo metu tai buvo vienintelė vieta, į kurią mus sutiko priimti su vaiku“, – pasakoja pašnekovė.

Šeimai buvo svarbus pastovumas: vaikui reikėjo papildomos priežiūros ir specialistų pagalbos, o motinai ne visuomet buvo įmanoma dirbti visą darbo dieną. Neapibrėžtumas dėl nuomojamo buto ateities kėlė nuolatinę įtampą.

Pirmiausia padėjo nuomos kompensacija, vėliau – socialinis būstas

Moteris kreipėsi ir dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, ir dėl socialinio būsto. Kurį laiką gaunama kompensacija padėjo padengti dalį nuomos išlaidų. Šių metų pradžioje ji sulaukė savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ laiško su pasiūlymu apsigyventi socialiniame būste.

„Atsimenu, pagalvojau, kad turbūt įsivėlė klaida. Net paskambinau pasitikslinti, ar tikrai laiškas skirtas man“, – prisimena moteris.

Naujajame būste šeima gyvena maždaug pusmetį. Moters teigimu, svarbiausias pokytis – ne didesnis plotas, o galimybė jaustis saugiai ir nebijoti netikėto išsikraustymo. Anot jos, stabili aplinka padeda ir sūnui.

Parama būstui – galimybė planuoti tolesnį gyvenimą

Moteris sako socialinio būsto nelaikanti galutiniu gyvenimo tikslu. Ji siekia baigti mokslus ir įgyti naują profesiją, kad ateityje galėtų didinti pajamas bei savarankiškiau planuoti šeimos finansus.

„Žmonės kartais galvoja, kad gavęs socialinį būstą žmogus nustoja stengtis. Tačiau dauguma tiesiog nori atsistoti ant kojų. Niekas negali žinoti, kokios aplinkybės laukia rytoj. Aš irgi niekada negalvojau, kad man prireiks tokios pagalbos“, – teigia pašnekovė.

Ši istorija yra vienos šeimos patirtis, o ne statistinis visų socialinio būsto gyventojų situacijos apibendrinimas. Ji atskleidžia, kaip nuomos kompensacija ir galimybė apsigyventi socialiniame būste gali padėti stabilizuoti gyvenimo sąlygas po netikėtų pokyčių.

Šaltiniai: SĮ „Vilniaus miesto būstas“.