Paskelbta
3 metai prieš-
Šaltibarščiai – vienareikšmiškai mėgstamiausia lietuvių vasaros sriuba. Vos tik atšyla oras, parduotuvių lentynose šio patiekalo mylėtojai pradeda ieškoti burokėlių, agurkų ir kefyro, be kurių neįsivaizduojama jokia šios sriubos variacija. O jų – išties daug! Pirmą kartą vasaros pradžioje – birželio 10 d. – Vilniuje organizuojamas ir šaltibarščių festivalis „Pink Soup Fest“, kurio proga savo receptu bei kūrybiniu procesu virtuvėje su prekybos tinklo „Rimi“ šeima pasidalijo dainininkė, rinkodaros specialistė Dovilė Filmanavičiūtė.
Valgo ir žiemą
„Kartu su šeima esame dideli šaltibarščių gerbėjai, gaminame juos visus metus. Tai tikrai nėra tik vasaros sriuba – mano vyras netgi gali pyktelti ir išstoti su moralu žmonėms, kurie nevalgo šaltibarščių žiemą“, – juokiasi pašnekovė.
Gaminti mėgstanti ir savo sekėjus įvairiais receptais socialiniuose tinkluose stebinanti žinoma moteris tikina, kad per eilę metų yra išmėginusi įvairiausių receptų, bet jos atrasti keli „slapti“ ingredientai yra nenukonkuruojami, tad kone kiekvieną kartą nugula į šaltibarščių dubenį: „Prie šviežių agurkų nepamirštu įpjaustyti ir geros saujos marinuotų agurkėlių, taip pat smulkiai supjaustau ridikėlius, o tam, kad sriuba būtų pikantiškesnė – kupinas lietuviškų krienų šaukštas niekada nepamaišo. Tiesa, kartais juos keičiu japoniniais pipirkrieniais, geriau pažįstamais kaip „vasabiai“.”
Kaip geriausiai patiekti?
Dainininkė mėgsta prieš patiekdama šaltibarščius svečiams ar namiškiams juos šiek tiek palaikyti šaldytuve tam, kad šie pastovėtų ir atvėstų: „Man asmeniškai skaniausi šaltibarščiai antrąją dieną, kuomet ingredientai tarpusavyje būna persimainę skoniais.“
Žinoma, D. Filmanavičiūtė nepamiršta ir svarbiausio rožinės sriubos atributo – bulvių. „Kaip gi be jų? Esu tipinė lietuvė ir mėgstu visų rūšių bulves, bet dažniausiai prie šaltibarščių renkuosi mažas bulvytes, kurias apverdu, apkepu orkaitėje ir vėliau stiklinės dugnu sutraiškau, o galiausiai pagardinu įvairiais žalumynais“, – receptu dalinasi nuomonės formuotoja.
Teko skubėti naujų marškinių
Kulinarinės popietės metu kartu su savo „Rimi Lietuva“ komanda gaminęs generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius tikina, kad taip pat, kaip ir daugelis lietuvių, mėgsta šią sriubą – visgi dažniau valgyti nei gaminti. „Mėgstu ir šią sriubą, ir kitas. Pastaruoju metu esu atradęs įvairias trintas sriubas, o visuomet maloniai į vaikystės prisiminimus nukelia močiutės rūgštynių sriuba“, – mintimis dalinasi vadovas.
V. Lukoševičius prisimena šmaikščią istoriją, nutikusią kartą viešint Latvijoje: „Viešėjau darbo reikalais Rygoje ir prieš susitikimą užsukau į restoraną papietauti, užsisakiau šaltibarščių – latviai juos irgi gamina, tik dažniausiai valgo be bulvių. Visgi vos nepavėlavau į susitikimą, nes teko skubėti pirkti naujų marškinių – po suvalgytos šaltibarščių porcijos rožinė dėmė nelabai puošė ir tiko verslo aplinkai. Tad nors ir mėgstu šią sriubą, stengiuosi valgyti itin atsargiai, kad netektų vėl skubėti pirkti naujų drabužių.“
Kartu švęsti Vilniaus šaltibarščių festivalį „Pink Soup Fest“ Dovilė Filmanavičiūtė kviečia su jau tradicinia tapusia rožine sriuba.
RECEPTAS
Jums reikės:
1. Stiklainio marinuotų burokėlių;
2. 1 l kefyro;
3. 0,5 l pieno;
4. Svogūnų laiškų ir krapų;
5. 2 šviežių agurkų;
6. Ryšulėlio ridikėlių;
7. Saujos marinuotų agurkėlių;
8. Šaukšto lietuviškų krienų;
9. Putpelių kiaušinių;
10. Druskos, pipirų;
11. Bulvių;
12. Aliejaus kepimui.
Gaminimo eiga:
1. Pirmiausia smulkiai supjaustome agurkus, marinuotus agurkėlius ir ridikėlius, sudedame į dubenį.
2. Smulkiai supjaustome svogūnų laiškus ir krapus, o tuomet juos pertriname su druska, taip atskleisdami jų visą skonį ir ryškumą.
3. Tuomet sumaišome visas daržoves viename dubenyje, įdedame šaukštą krienų, suberiame pipirus.
4. Galiausiai pilame kefyrą ir pieną.
5. Leidžiame šaltibarščiams pastovėti ir atvėsti šaldytuve.
6. Per šį laiką išsiverdame putpelių kiaušinius ir apverdame bulves. Apvirtas bulves dedame į įkaitintą 180 laipsnių orkaitę su vėjo apipūtimo funkcija ir apkepame apšlakstę aliejumi dar dešimt minučių.
7. Tuomet išimame bulves ir prieš patiekiant sutraiškome su stiklinės dugnu, pabarstome mėgstamomis prieskoninėmis žolelėmis, druska, pipirais.
8. Ištraukiame šaltibarščius iš šaldytuvo, pilame kiekvienam į dubenėlį ir puošiame sriuba išvirtais ir per pusę perpjautais putpelės kiaušiniais.
Skanaus!
„Rimi“ valdanti „Salling Group“ pateko tarp 500 didžiausių Europos bendrovių
Pokyčiai „Rimi“ vadovų komandoje: Lietuvos personalo vadove tampa Evelina Dirmaitė
„Rimi Lietuva“: verslo modelis, atlyginimai ir konkurentai
Mažesnės išlaidos, daugiau laiko: praktiški patarimai, padėsiantys be streso pasiruošti šventėms ir sutaupyti
3 kiaulienos mentės receptai puikiai tiksiantys ir Kalėdų stalui
Artėja kuklesnės šventės: trečdalis lietuvių Kalėdoms planuoja išleisti mažiau nei pernai
Narvuose laikomų vištų kiaušiniai palieka „Rimi“ lentynas: liko paskutinis žingsnis
„Rimi Baltic“ investuoja 3 mln. eurų į naujos koncepcijos „Hypermarket“ parduotuves Baltijos šalyse, viena jų – Palangoje
D. Filmanavičiūtė – apie tvarkymo įpročius: į namų ruošos darbus įsitraukia net sūnus





Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Telefone įdiegtos programėlės gali turėti prieigą prie jūsų buvimo vietos, mikrofono ar kameros net ir tuomet, kai apie anksčiau suteiktus...
„slicer.dev“ kūrėjas Daumantas Banys pritraukė 100 tūkst. eurų investiciją iš rizikos kapitalo fondų „FIRSTPICK“ ir „Lost Astronaut“.
Lietuvoje daugiau kaip 28 tūkst. bendrovių turi bent du akcininkus. Vieno akcininko sprendimas pradėti konkuruojančią veiklą gali tapti rimtu išbandymu...
Keltų bendrovė „Stena Line“ užsakė du naujus hibridinius „E-Flexer“ keltus. Po 1 500 keleivių talpinsiantys laivai 2030 m. turėtų pradėti...
Du tarptautiniai Vokietijos lyderiai – pasėlių savidraudos fondas Vereinigte Hagelversicherung (priklauso ir „VH Lietuva“) bei sodininkystės ir daržininkystės savidraudos fondas...
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...