Tituluotas sportininkas pataria: sportuojantiems ryte pusryčiai – itin reikalingi, dalijasi receptais

Pusryčiai yra apipinti įvairiais mitais ir legendomis: vieni jų visiškai atsisako ir išbraukia iš savo kasdienės mitybos, kiti įsitikinę, kad tai – svarbiausias dienos valgis. Tačiau Europos fitneso čempionas, asmeninis treneris ir mitybos specialistas Paulius Ratkevičius teigia, jog pavalgyti ryte – reikėtų, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.

„Ypatingai tiems, kurie mėgsta sportuoti ryte, pusryčiai yra labai svarbūs. Pusryčiauti galima tiek prieš, tiek ir po rytinės treniruotės, tačiau pavalgyti – būtina. Jei žmogus sportuoja tuščiu skrandžiu, o po to nevalgo iki pat pietų, jo rezultatai gali būti gerokai prastesni, nei tikimasi“, – pabrėžia P. Ratkevičius.

Tuo metu sportuojantys antroje dienos pusėje, anot pašnekovo, gali pasirinkti – pusryčius suvalgyti ar jų atsisakyti: „Dabar neretas mėgsta laikytis protarpinio badavimo, kai valgyti pradedama tik sulaukus pietų. Jei žmogus sportuoja vakare, jam pusryčiai nėra tokie svarbūs kaip tam, kuris sportuoja ryte. O jei labiau mėgstamos rytinės treniruotės, tuomet pavalgyti pirmoje dienos pusėje vienareikšmiškai būtina“, – tikina asmeninis treneris.

Pusryčiai – nebūtinai svarbiausia, bet be galo reikalinga

Asmeninis treneris ir didžiulis pusryčių valgymo šalininkas drąsiai tvirtina, kad pusryčiai jam – vienas svarbiausių dienos valgių. Vis dėlto, ne visiems jie yra vienodai svarbūs.

„Jei tą dieną turite treniruotę, svarbu pavalgyti po jos – reikia pamaitinti raumenyną, atstatyti išnaudotus kūno išteklius, ir tai pagreitinti. Jei tądien nesportuojate, svarbiausias dienos valgymas gali būti tiek pusryčiai, tiek ir pietūs. Net ir besilaikantieji protarpinio badavimo gali pasiekti puikių sporto rezultatų – tai reiškia, kad pusryčiai ne visiems yra vienodai svarbūs“, – pasakoja P. Ratkevičius.

Tačiau pašnekovas turi patarimą tiems, kurie atsisako pusryčių, taip kovodami su viršsvoriu, bet susiduria su nuolat kankinančiu alkiu vakare. Jis siūlo peržiūrėti savo režimą ir į jį vis dėlto įtraukti pusryčius.

„Dažnai vakarinį persivalgymą nulemia per mažas kalorijų kiekis, gautas su dienos maistu – tuomet reikia begalės valios pastangų norint atsisakyti daugiau maisto vakare. Tai yra paaiškinama – bet kuris žmogus, per visą dieną negavęs pakankamai kalorijų, vakare labiau norės valgyti. Tad, jei ryte nepusryčiaujate, o vakare suvalgote kur kas daugiau, nei planavote, rekomenduočiau būtent pirmoje dienos pusėje iš maisto gauti daugiau kalorijų – tam puikiai tinka pusryčiai. Jau po 5–7 dienų pastebėsite, jog alkis vakare taip stipriai nebeveiks, nes per tą laiką susiformuos naujas įprotis – gauti pakankamai kalorijų dienos metu“, – teigia mitybos specialistas.

Sportas ir pusryčiai: kaip juos suderinti?

Paklaustas, ar įmanoma visavertiškai sportuoti ir praleisti dieną be pusryčių, bei ar naudinga ryte treniruotis tuščiu skrandžiu, Europos fitneso čempionas pataria atsižvelgti į savo organizmą ir jo poreikius.

„Žvelgiant iš teorinės pusės, jei tos dienos ryte atliekate aerobinius, arba kardio, pratimus, prieš treniruotę pavalgyti nebūtina. Tačiau jei imatės jėgos pratimų, pavalgyti vertėtų. Vis dėlto, ne visi gali ar turi laiko pusryčiams prieš treniruotę – tuomet geriausia ateiti į sporto salę su tinkama savijauta, neapsunkus, o papusryčiauti po fizinės veiklos“, – paaiškina P. Ratkevičius.

Jis taip pat pataria stebėti, ar toks ryto režimas yra tvarus ir veda link trokštamo tikslo – kitaip, jei po rytinės treniruotės ir toliau atsisakoma pavalgyti, pasiekti rezultatai bus kuklesni, nei tikimasi.

Būsimiems čempionams – net 3 sveikų, skanių ir nebrangių pusryčių idėjos

Europos fitneso čempionas bei asmeninis treneris, o taip pat – ir mitybos specialistas P. Ratkevičius dalijasi sveikų, skanių ir nebrangių pusryčių idėjomis – jos patiks ne tik siekiantiems aukštų sporto rezultatų, bet ir besirūpinantiems savo fizine sveikata. Manantiems, kad kokybiški ir skanūs produktai pusryčiams kainuoja daug, patariama rinktis privačiais prekių ženklais pažymėtas prekes: jos – pigesnės, o aukštą kokybę įrodo tarptautiniai sertifikatai.

Saldūs ir sveiki blyneliai – vos per 10 minučių

Jums reikės:

2 kiaušinių
1 banano
1 v. š. pilno grūdo miltų
Žiupsnelio cinamono
Braškių, šilauogių ir kitų mėgstamų uogų

Į dubenį įmuškite kiaušinius, suplakite juos iki putų. Į plakinį suberkite miltus ir cinamoną bei gerai išmaišykite. Nulupkite bananą, sutrinkite jį šakute. Sutrintą bananą sudėkite į mišinį ir dar kartą gerai išmaišykite.

Įjunkite elektrinę širdelės formos blynų keptuvę. Jai įkaitus, įpilkite blynų tešlos ir kepkite blynus, kol apskrus. Iškeptus blynus galite pagardinti mėgstamomis uogomis: braškėmis, šilauogėmis ir kt.

Mėgstantiems sūriau – pernakt brandinti grikiai

Ši pusryčių košė paruošiama dar paprasčiau – jai prireiks:

~100 g grikių
2 v. š. alyvuogių aliejaus
Žiupsnelio druskos

Vakare, prieš einant miegoti, į dubenį suberti grikius ir užpilti juos kambario temperatūros vandeniu – grikius jis turi vos apsemti. Ryte, grikiams išbrinkus, įpilti alyvuogių aliejaus, įberti druskos. Viską gerai išmaišius – skanauti.

Pusryčių klasika – soti, gardi ir pigi avižinė košė

Savo ryto be košių neįsivaizduojantiems P. Ratkevičius siūlo išmėginti avižinę košę – ją puikiai pagardins sezoninės uogos.

Receptui reikės:

100 g avižinių dribsnių (galima naudoti ir neskaldytas avižas)
1 stiklinės (250 ml) vandens
Žiupsnelio druskos
Žiupsnelio cinamono
Braškių, šilauogių ir kitų mėgstamų uogų

Į nedidelį puodą įpilti vandens ir jį užkaisti iki virimo. Vandeniui pradėjus virti, įberti šiek tiek druskos, suberti avižinius dribsnius ir maišant virti apie 5 minutes.

Vietoj avižinių dribsnių galima naudoti ir neskaldytas avižas – jos yra dar sveikesnės ir sotesnės. Jas virti reikėtų apie 15 minučių. Vandens reikėtų daugiau – apie 450 ml, nes košę verdant ilgiau, jo išgaruos daugiau.

Košei išvirus, sudėti ją į dubenį ir įberti cinamono bei gerai išmaišyti. Ant viršaus suberti braškes, šilauoges ir kitas mėgstamas uogas bei ragauti.

Skanaus!