Mokslas ir IT
Nerijus Pačėsa. Išsilavinimas – investicija ar išlaidos?
Dažnai girdžiu klausimą, ar tikrai verta investuoti į vaikų išsilavinimą? Ar mokykla šiandien dar gali suteikti tai, kas padeda žmogui gyvenime? Per daugiau nei du dešimtmečius dirbdamas švietimo srityje įsitikinau – išsilavinimas nėra tik pažymiai ar diplomas. Tai – asmenybės ugdymas, gebėjimų atpažinimas ir pasitikėjimo savimi ugdymas. Būtent todėl manau, kad išsilavinimas – viena svarbiausių investicijų, kurios vertę galime pamatuoti tik laikui bėgant.
Reklama
Mokykla formuoja asmenybę
Mokykloje vaikai sutinka mokytojus, dalis jų tampa autoritetais. Tad mokytojų patarimai neretai lemia vaiko pasirinkimus. Ne mažiau svarbu, kad mokykla suteikia žinių, supratimą, kaip jas taikyti. Būtent dėl to mokinys išmoksta pažinti save, ima suprasti, ką jis sugeba. Jeigu procesas mokykloje gerai organizuotas, savo stipriąsias puses mokinys atpažįsta greičiau. Ir priešingai – jeigu procesas nukreiptas į klaidas, mokinys taip ir nepažįsta savo gebėjimų.
Pasitikėjimas savimi
Kita svarbi dalis – asmenybės talentai bei vertybės. Jeigu ugdymo procese tam skiriama daug dėmesio, mokinys greičiau atpažįsta neakademinius savo gebėjimus. Taip pat mokykla įdiegia (arba ne) pasitikėjimą savimi kaip žmogumi. Ar svarbu turėti aukštąjį išsilavinimą?
Mokykla privalo sustiprinti sritis, kuriose vaikas akademiškai pajėgus, atpažinti jo talentus ir ugdyti pasitikėjimą savimi, padedantį skleistis jam kaip asmenybei.
Rezultatus matome vėliau
Išsilavinimas gali lemti žmogaus gyvenimą. Mokėdami už išsilavinimą investuojame ne į ugdymo procesą ar diplomą, investuojame į asmens galių suformavimą. Reikia suvokti, kad išsilavinimo kokybė yra lygi asmenybės galiai, profesinėms aukštumoms ir pasiekimams tolesniame gyvenime. Nerijus jau 11 metų net negalvoja apie darbo keitimą
Apskaičiuoti investicijų į mokslą atsipirkimo einamuoju metu neįmanoma. Akademinius pasiekimus galima įvertinti labai greitai. Deja, jų efektyvumas baigiasi, jeigu neauga mokinio sąmoningumas, kaip ir kur pritaikyti žinias.
Šiuolaikinė mokykla
„Erudito“ licėjuje didžiausią dėmesį skiriame mokinių motyvacijai. Norime, kad mokytis būtų ne pareiga, o įdomi, maloni patirtis. Net mūsų šūkis skamba: „Mokykla, kurioje įdomu mokytis.“
Kai mokinys įsitraukia į ugdymo procesą, jis pradeda matyti prasmę tame, ką daro – tai tampa jo paties vidiniu pasirinkimu, o ne spaudimu iš išorės. „YIT Lietuva“ už daugiau nei 4 mln. eurų tęs „Erudito Licėjaus“ modernizavimą
Kai atsiranda motyvacija, atsiranda ir pastangos, o iš jų gimsta rezultatai. Mokymosi procese svarbu, kad vaikas pats priimtų sprendimus ir suprastų jų pasekmes. Tam pasitelkiame projektinį mokymą, kuriame mokiniai dirba komandoje, sprendžia problemas, vertina vieni kitų indėlį ir kuria realius rezultatus. Tai ugdo atsakomybę, savarankiškumą ir gebėjimą veikti tiek individualiai, tiek bendradarbiaujant. Svarbiausia, kad mokinys ugdytųsi sprendimų priėmimo įgūdžius – mokytųsi apsispręsti, ką darys, kaip tai darys ir kokias pasekmes tai sukels. Projektiniai darbai leidžia mokiniams patirti tiek sėkmę, tiek nesėkmę saugioje aplinkoje, kur kiekviena patirtis tampa pamoka. Technologijų įtaka švietimo srityje
Kodėl šiandien tai svarbiau nei bet kada?
Dirbtinio intelekto pažanga per artimiausius dešimtmečius paveiks daugelį darbo sričių – tiek inžineriją, tiek mediciną ir kt. Pasikartojantys, pagal numatytas instrukcijas vykstantys procesai bus automatizuoti. Žmonėms neužteks tik atlikti užduotis – reikės jas kurti, valdyti sudėtingas sistemas, priimti sprendimus ten, kur reikia žmogiškojo jautrumo ir kūrybos.
Todėl šiandien, kaip niekada anksčiau, svarbu mąstyti, kurti, veikti, bendradarbiauti arba veikti bendradarbiaujant.
„Erudito“ licėjaus direktorius doc. dr. Nerijus Pačėsa
