Bluetooth sukanka 26-eri, bet apie jį vis dar nežinome svarbių dalykų

Telefonas akimirksniu prisijungia prie automobilio, belaidės ausinės pradeda groti vos jas įsidėjus į ausis, o jūsų išmanusis laikrodis nuolat bendrauja su telefonu. Už visa tai dažniausiai atsakinga „Bluetooth“ technologija, kurios pirmoji versija pristatyta prieš 26-erius metus. Nors ją naudojame kasdien, neišnaudojame visų jos galimybių, o netinkami nustatymai gali padėti ir sukčiams, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

Reklama

Nors „Bluetooth“ technologija buvo sukurta Švedijoje, jos pavadinimas kilo iš daugiau kaip tūkstančio metų senumo Danijos istorijos. Jis siejamas su karaliumi Haroldu Mėlyndančiu (angl. Harald Bluetooth), suvienijusiu Daniją ir dalį Norvegijos. Technologijos kūrėjai šį vardą pasirinko dėl to, kad ir „Bluetooth“ tikslas buvo sujungti skirtingų gamintojų įrenginius į vieną sistemą. Net technologijos logotipas sudarytas iš dviejų skandinaviškų runų, žyminčių Haraldo inicialus.

„Žmonėms atrodo, kad svarbiausios technologijos yra tos, kurias matome ekrane. Vis tik „Bluetooth“ vertė ta, kad jo beveik nepastebime. Jis tiesiog leidžia daiktams veikti kartu: telefonui prisijungti prie ausinių ar sekikliui padėti surasti pamestus raktus“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Ne tik ausinėms prijungti

Pirmoji „Bluetooth“ paskirtis buvo pakeisti trumpus laidus tarp netoliese esančių įrenginių – sujungti telefoną su ausine, kompiuterį su pele ar klaviatūra. Nors pirmosios technologijos versijos šiandienos standartais buvo lėtesnės ir ne tokios stabilios, tai tapo proveržiu – įrenginiai pirmą kartą galėjo bendrauti tarpusavyje be laidų ir papildomų adapterių.

Pasak išmaniųjų įrenginių eksperto, šiandien „Bluetooth“ naudojamas ne tik ausinėms, laikrodžiui ar kolonėlėms prijungti. Jis veikia automobiliuose, žaidimų pulteliuose, sveikatos jutikliuose, daiktų sekikliuose, išmaniuosiuose namuose ir net pramonės sistemose.

„Svarbu nepainioti, „Bluetooth“ nėra „Wi-Fi“ pakaitalas. Jo stiprybė – ne greitai siųsti didelius failus, o patogiai ir taupiai sujungti šalia esančius įrenginius. Būtent dėl to ši technologija tokia svarbi mažiems priedams, kurie turi veikti ilgai ir naudoti kuo mažiau baterijos. Failams siųsti šiandien dažniau naudojami greitesni sprendimai – „Quick Share“, „AirDrop“, debesijos paslaugos ar susirašinėjimo programėlės“, – aiškina M. Vrubliauskas.

„Bitės Profas“ pastebi, kad pastaraisiais metais kai kuriose srityse „Bluetooth“ vaidmuo keičiasi. Pavyzdžiui, nauji automobiliai turi integruotą interneto ryšį ar Wi-Fi. Daugelyje Lietuvoje parduodamų naujų automobilių interneto ryšį užtikrina „Bitė“ – būtent ši Lietuvos bendrovė turi išskirtinę sutartį su pasauliniu „Vodafone“.

„Tai reiškia, kad navigacija, eismo informacija, programinės įrangos atnaujinimai ar net dalis pramogų funkcijų, pavyzdžiui, muzika iš „YouTube“ ar „Spotify“, veikia automobilyje be prijungto telefono. „Bluetooth“ automobilyje vis dar naudojamas, kai norima transliuoti turinį iš savo telefono arba naudotis telefono skambučiais“, – pažymi jis.

Pasak M. Vrubliausko, naujos kartos sprendimai, tokie kaip „Bluetooth LE Audio“ ir „Auracast“, leis viešose vietose, pavyzdžiui, oro uostuose, muziejuose ar sporto klubuose, garsą tiesiogiai transliuoti į žmonių ausines ar klausos aparatus.

Viena klaida – „laba diena, sukčiai“

Pati „Bluetooth“ technologija laikoma saugia. Vis dėlto rizika atsiranda, jei žmogus priima nežinomų įrenginių poravimo užklausas arba nuolat palieka įjungtą matomumo režimą.

„Viešose vietose nereikėtų aklai tvirtinti nežinomų „Bluetooth“ poravimo užklausų. Sukčiai gali bandyti apsimesti ausinėmis, automobiliu ar kitu įrenginiu ir taip įtikinti žmogų atlikti veiksmus, kurių jis įprastai nedarytų“, – dėmesį atkreipia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Jis rekomenduoja „Bluetooth“ įjungti tik tada, kai jo iš tiesų reikia, nepalikti telefono matomo aplinkiniams įrenginiams ir visada įsitikinti, prie kokio įrenginio jungiamasi. Jei žmogus vis dėlto nukentėjo nuo nuotolinių sukčių, patirtus finansinius nuostolius gali padėti kompensuoti „Bitės“ draudimas nuo elektroninių apgavysčių.