Paskelbta
3 metai prieš-
Didieji Japonijos foto įrangos gamintojai „Canon“, „Nikon“ ir „Sony“ paskelbė apie naują technologiją, kuri padės patvirtinti fotografijų kilmę. Gamintojų skaitmeninėse fotokamerose įdiegta programinė įranga fotografams leis nuotrauką pažymėti skaitmeniniu parašu, kuriame įrašoma informacija apie fotografijos autorių, nuotraukos užfiksavimo datą, laiką ir lokaciją. „Telia“ ekspertų teigimu ši technologija gali tapti stipriu įrankiu kovoje su giliosiomis klastotėmis (angl. deep fake).
Skaitmeninio parašo informacija galės būti verifikuojama specialioje nemokamoje internetinėje aplikacijoje „Verify“, kurią sukūrė pasaulinis žiniasklaidos, foto įrangos ir technologijų kompanijų aljansas. Fizinis pasaulis ir skaitmeninė erdvė susijungia
„Su generatyvinio dirbtinio intelekto iškilimu internetą užliejo netikrų vaizdų banga. Didelė dalis jų yra paprasčiausio noro patikrinti dirbtinio intelekto „vaizduotės“ ribas rezultatas. Tai vaizdeliai, skirti pramogai ar pasijuokti. Visgi yra ir tamsioji smarkiai ištobulėjusio generatyvinio dirbtinio intelekto pusė – suklastoti vaizdai, kuriais siekiama klaidinti, kompromituoti, manipuliuoti auditorijomis. Tokių vaizdų paplitimas yra grėsmė, su kuria kovai ir susivienijo pasaulinės technologijų kompanijos“, – teigia „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis.
„Sony“ skaitmeninio parašo technologiją kai kuriose savo kamerose ketina pristatyti jau šį pavasarį. Kiek vėliau turėtų pasirodyti ir tokią funkciją turintys „Canon“ foto aparatai. Ši bendrovė taip pat kuria ir savo programinę įrangą, kuri padėtų atskirti kompiuteriu generuotus vaizdus nuo tikrų fotografijų. Turinio autentifikavimo funkcionalumą abi bendrovės svarsto diegti ir savo vaizdo įrašymo įrangoje. Iš naujo į gyvenimą kviečianti pažvelgti fotografijų paroda „Paslėptos istorijos”
Dirbtinio intelekto kurtos kalstotės – vis didesnė grėsmė
D. Povialitis sako, kad vadinamosios giliosios klastotės – nuo autentiškų fotografijų ar vaizdo įrašų plika akimi vis sunkiau atskiriamas turinys, kuriame gali būti įtikinamai vaizduojami žinomi asmenys, politikai, tam tikri įvykiai – ekspertų susirūpinimą kelia jau kurį laiką. Giliosios klastotės netikras naujienas (angl. fake news) kilsteli į naują lygį, o socialinių tinklų ir žaibiško informacijos sklidimo laikais nusikaltėlių ir priešiškų režimų rankose tampa pavojingu įrankiu paveikiant visuomenės nuomonę, kišantis į valstybių politinius procesus, kurstant konspiracijos teorijas.
„Nesunku įsivaizduoti scenarijų, kai kokybiškai suklastotas valstybės vadovo pareikšimas gali sukelti neramumus valstybės viduje ar net karinį konfliktą. Nesvarbu, kad klastotė bus greita išaiškinta, o netikras pareiškimas paneigtas – atitaisyti tokio įrašo padarytą žalą gali būti per vėlu. Naujos dirbtinio intelekto galimybės taip pat kelia klausimų dėl fotografijų autorystės, meninės vertės ir autentiškumo, atveria erdvę naujų rūšių sukčiavimui. Dėl to ieškoma inovatyvių būdų generatyvinio dirbtinio intelekto kurtus vaizdus kontroliuoti ir aiškiai identifikuoti“, – aiškina „Telia“ atstovas. Eksperimento prekybos centre metu siūlomomis įsigyti klastotėmis susidomėjo vos vienas kitas
Giliųjų klastočių atpažinimo įrankių poreikis auga
Tai jau ne pirmasis bandymas į fotografijos įrangą integruoti kovai su nevaldomu dirbtinio intelekto sugeneruotų vaizdų plitimu skirtus įrankius. „Turinio kredencialų“ funkciją jau turi viena iš naujausių „Leica“ foto kamerų, kurioje skaitmeniniu parašu galima užšifruoti informaciją apie nuotraukos autorių, užfiksavimo laiką ir vietą. Vėliau tokią informaciją galima nesunkiai patikrinti. Telefonų gamintojai plečia asortimentą
„Kitos technologijų kompanijos taip pat siekia kurti priemones, padedančias kovoti su piktnaudžiavimu ir manipuliavimu dirbtinio intelekto kurtais ar pakeistais vaizdais. Pavyzdžiui, „Google“ pernai išleido „SynthID“ įrankį, leidžiantį skaitmeniniu būdu pažymėti dirbtinio intelekto sugeneruotus vaizdus tam, kad juos būtų galima paprasčiau identifikuoti. Technologijų kompanija „Intel“ kuria giliųjų klastočių atpažinimo įrankį, kuris autentišką vaizdo medžiagą nuo sugeneruotos galės atskirti analizuodamas vaizdo įrašuose užfiksuotų žmonių veido odos spalvos ir tekstūros pokyčius. Augant dirbtinio intelekto galimybėms, neabejotinai didėja ir tokių sprendimų poreikis“, – sako D. Povilaitis.
Taline aptarta 5G ryšio plėtra „Via Baltica“ transporto koridoriuje
„Telia Lietuva“ planuoja atleisti iki 85 darbuotojų ir sukurti 12 naujų pozicijų
Sukčių arsenalas senka: apgaulingų skambučių skaičius smuko dešimtis kartų
„Telia“ ir „Eurocash1“ daugiau nei 1000 bankomatų Baltijos šalyse sujungė į IoT tinklą
„Telia“ baigė pirmąjį duomenų centro statybų etapą – pajėgumai padvigubės
Kaip planuoti IT biudžetą, kad verslas nesustotų?
„Telia“ į mobilųjį tinklą investuoja 7,1 mln. eurų: plės ir modernizuos beveik 500 bazinių stočių
DI lenktynėse ES juda saugos automobiliu – įvardijo šansą Lietuvai
„Telia” už beveik 10 mln. eurų įsigijo dažnių 5G tinklui



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Pastaruosius kelerius metus dirbtinio intelekto bumas buvo vienas svarbiausių JAV akcijų rinkos variklių. Tačiau spalio 22–23 dienomis investuotojai gavo priminimą,...
Viena svarbiausių pasaulio dirbtinio intelekto bendrovių „OpenAI“ stiprina ryšius su Vidurio Europa. Spalio 23 dieną bendrovė paskelbė susitarimą su Lenkijos...
Vokietijos statybų sektorius po ilgo silpnumo laikotarpio pradeda rodyti pirmuosius atsigavimo ženklus. „Heidelberg Materials“ vadovas teigia jau matantis projektų, susijusių...
„Apple“ spalio 23 dieną pradėjo pardavinėti savo pirmą sulankstomą telefoną „iPhone Duo“ – produktą, kuriuo bendrovė įžengia į rinką, daugelį...
Dirbtinis intelektas (DI) jau ne tik rašo tekstus ar generuoja paveikslėlius. Jis analizuoja duomenis, atsako klientams, vertina kandidatus, rengia dokumentus,...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...