Paskelbta
2 metai prieš-
2023-ieji investuotojams, tarp kurių yra daugiau nei 1.4 mln. pensijai kaupiančių Lietuvos dirbančiųjų, leido padidinti kaupiančiųjų turto vertę. Preliminariais duomenimis, šalies II pakopos pensijų fondų svertinė investicinė grąža pernai buvo teigiama ir siekė +14,2 proc., o kaupiančiųjų turto vertė per metus išaugo 27,3 proc. iki 7,1 mlrd. eurų.
Lietuvos III pakopos pensijų fondai pernai uždirbo +12,5 proc. svertinę investicinę grąžą, jų valdomo turto vertė pasiekė 293,9 mln. eurų ir buvo 32,4 proc. didesnė nei prieš metus.
Realybė nurungė baimes
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Tado Gudaičio teigimu, 2023-ieji tapo vienais sėkmingiausių akcijų rinkoms per pastarąjį dešimtmetį. Stipriai augo ir obligacijų vertė, kurios padeda įgyvendinti konservatyvesnes investavimo strategijas.
„Vertinant bendrai, 2023-ieji investicijoms buvo palankūs nepaisant to, kad metų pradžioje laikėsi aukšta infliacija, centriniai bankai kėlė palūkanų normas, buvo reali ekonominės recesijos rizika. Pernai ypač gerai sekėsi technologijų įmonių akcijoms ir kitoms augančioms bendrovėms, kurios patyrė smukimą per 2022 metų meškų rinką. Obligacijų grąža – arti dviženklių ir ši turto klasė pensijų fondų valdytojams yra ne mažiau svarbi realizuojant konservatyvesnius investavimo sprendimus, būtinus pagal II pensijų pakopos gyvenimo ciklo fondų koncepciją. Bendrai vertinant, Lietuvoje pensijų fondams 2023-ieji buvo vieni iš trijų geriausių metų per pastarąjį dešimtmetį“, – sako LIPFA vadovas.
T. Gudaitis pažymi, kad optimizmo finansų rinkoje netrūksta ir žvelgiant į šiuos metus, ypač dėl sėkmingai suvaldytos infliacijos ir prognozuojamo centrinių bankų palūkanų karpymo.
„Pasitikime ilgalaikėmis teigiamomis akcijų bei obligacijų augimo perspektyvomis. Juo labiau, kad kaupimas pensijai yra keletą dešimtmečių trunkantis procesas, kurio galutinis rezultatas paaiškės asmeniškai pasiekus pensijos amžių. Ilgalaikė užsienio praktika rodo, kad nuolat reguliariai investuojamos lėšos stabiliai auga ir trumpalaikiai neigiami rinkų svyravimai kaupiantiesiems nesutrukdo pasiekti turto augimo tikslų“, – teigia jis.
Akcijų ralis: +16% grąža
Pernai tarp II pakopos pensijų fondų didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai. 22-28 metų amžiaus kaupiančiųjų fondų grupė pernai uždirbo +16,3 proc. svertinę investicinę grąžą. 29-35 metų kaupiančiųjų grąža sudarė +16,1 proc., 36-42 metų ir 43-49 metų amžiaus dirbantiesiems skirti II pakopos pensijų fondai praėjusiais metais uždirbo +15,9 proc. metinę svertinę grąžą.
50-56 metų amžiaus kaupiančiųjų grąža sudarė +14,1 proc., o 57-63 metų amžiaus kaupiantieji pernai finansų rinkoje uždirbo +10,6 proc. svertinę grąžą. Šių amžiaus grupių investavimo strategijoje akcijų dalis fonde (ir rizika) yra palaipsniui mažinama, o obligacijų ir kitų saugesnių investavimo instrumentų (pvz. indėlių) dalis yra didinama, kad būtų apsaugotos sukauptos lėšos.
Vyriausių amžiumi 64-70 metų II pakopos pensijų fondų grąža pernai buvo +7,6 proc. Tuo tarpu turto išsaugojimo fondai fiksavo +7,4 proc. svertinės grąžos rezultatą.
Gyvenimo ciklo fondų penkmetis
Prieš 5 metus II pakopoje įdiegta gyvenimo ciklo fondų koncepcija kaupiančiuosius perskirstė į jų amžiui tinkamiausius pensijų fondus, kuriuose investavimo strategija pritaikoma pagal kaupiančiojo amžių.
Praėjus 5 metams nuo šių fondų veiklos pradžios galima teigi, kad jų įsteigimas ir pasirinkta investavimo strategija pasiteisino su kaupu. Gyventojams, kuriems iki pensijos amžiaus liko apie 17-20 ir jaunesniems, jų svertinės investicinės grąžos per pastarąjį penkmetį pasiekusios 60 proc. ribą ir svyruoja tarp 59,2-62,9 proc.
Nuo II pakopos veikimo pradžios 2004-aisiais, agreguotas pelnas pakopoje siekia 2,2 mlrd. eurų. Per visą kaupimo laikotarpį nerealizuota investicinė grąža (skirtumas tarp esamo turto ir įmokų) gyventojams, kaupiantiems papildomas lėšas savo pensijai antroje pensijų pakopoje, sudaro 1,7 mlrd. eurų, o išmokėtos sumos investavusiems antroje pensijų pakopoje ir jau sulaukusiems senatvės pensijos (ar jų mirties atveju – paveldėtojams) sudaro 518 mln. eurų.
III pakopos grąžos
III pakopos pensijų fondų grąža 2023 metais buvo dviženklė, išskyrus mažesnės rizikos, konservatyviau investuojančius fondus.
Didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondai pernai uždirbo +14,6 proc. svertinę grąžą. Mišraus investavimo pensijų fondai taip pat peržengė 10 proc. grąžos ribą: jų grąža pernai buvo +10,6 proc. Tuo tarpu mažesnės rizikos III pakopos pensijų fondų grupės vidutinė svertinė praėjusių metų grąža buvo +6,9 proc.
„Ir II, ir III pakopos pensijų fondų valdomas turtas nuosekliai auga. Tai lemia daugybė faktorių, tarp kurių – reguliarios įmokos, sudėtinių palūkanų efektas, vis ilgėjantis ir jau 20 metų II pakopoje pasiektas bendras kaupimo laikotarpis. Visa tai prisideda prie didesnių būsimųjų pensininkų pajamų ateityje. Kadangi šiais metais matysime ne vieną rinkimų kampaniją, norėtųsi palinkėti išsaugoti šią papildomų pensijos pakopų sistemą, kuri neturi kitų alternatyvų šalyje kaip papildomų pajamų šaltinis pensijoje“, – sako LIPFA vadovas.
Startuolių rinka Lietuvoje: ar artėja naujas augimo etapas?
Pasitraukimas iš II pakopos: ar lietuviai nusikirs šaką, ant kurios sėdi?
Kaupiančiųjų antroje pensijų pakopoje turtas perkopė 10 mlrd. eurų
Lietuvos pensijų fondų grąža – geriausių EBPO šalių trejetuke
Pensijų fondų proveržis: sukaupta suma išaugo 1,25 mlrd. eurų ir viršijo 9 mlrd.
LIPFA: naujosios Vyriausybės iniciatyvos susilpnintų pensijų sistemą
Apklausa apie taupymą pensijai: kol vieni dairosi į valstybę, kiti kaupia patys
Būsimieji Lietuvos pensininkai šalyje jau investavę beveik milijardą eurų
Šiemet pensijų fondų sugeneruota investicinė grąža siekia +11,5 proc., o bendras Lietuvos gyventojų sukauptas turtas pasiekė 8,5 mlrd. eurų





Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Pirkdami žuvies produktus dažnai matome mėlyną MSC ženklą, tačiau ne visada žinome, ką jis iš tikrųjų reiškia. Ar tai tik...
Senos statybos būstas Lietuvoje sudaro reikšmingą dalį sandorių, ypač didmiesčiuose, kur pirkėjus traukia patrauklesnė kaina ir išvystyta infrastruktūra. Vis dėlto...
2025 m. atlikto „Cybernews“ tyrimo duomenimis, Lietuva tarp visų pasaulio šalių užima 7 vietą pagal dirbtinio intelekto (DI) įsisavinimą ir...
Augant darbo sąnaudoms ir didėjant konkurencijai, įmonės priverstos ieškoti sprendimų didinančių veiklos efektyvumą. Tačiau ekspertai atviri: daugumai jų nepavyksta įgyvendinti...
Reklama
Kvepalų pasirinkimas dažnai atrodo paprastas: užuodi, patinka, perki. Tačiau po kelių dienų tas pats kvapas nebeveikia taip, kaip tada prie...
Kiekvienas norime namų internetu naudotis nepatirdami jokių ryšio trikdžių – valandų valandas su artimaisiais kalbėtis per „FaceTime“ ar per televizorių...
Pramonės sektoriuje patikimumas, efektyvumas ir ilgaamžiškumas yra vieni svarbiausių kriterijų renkantis technologinius sprendimus. Todėl „Elmo Rietschle“ vardas jau daugelį metų...
Elektros generatoriai tampa vis svarbesniu sprendimu tiek namų ūkiuose, tiek verslo sektoriuje. Elektros tiekimo sutrikimai, darbai atokiose vietovėse ar poreikis...
Bulvių sodinimas atrodo kaip vienas paprasčiausių darbų darže. Įkasi gumbą, užpili žemėmis ir lauki. Bet jei paklaustum kelių skirtingų sodininkų,...