Išmanūs televizoriai, kolonėlės, telefonai, automobiliai ir net kai kurie buitiniai prietaisai šiandien gali turėti mikrofonus, kameras ar nuolatinį interneto ryšį. Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius Lrytas.lt tinklalaidėje atkreipė dėmesį, kad namuose gali būti gerokai daugiau klausytis galinčių įrenginių, nei vartotojas sąmoningai suvokia.
Problema nebūtinai reiškia, kad įrenginys slapta nuolat įrašinėja. Rizika atsiranda dėl neteisingų privatumo nustatymų, silpnų slaptažodžių, neprižiūrimų paskyrų ar įsilaužimų. Kuo daugiau prie interneto prijungtų įrenginių, tuo daugiau galimų silpnų vietų.
DI plėtra šį klausimą dar labiau išryškina. Vartotojai vis dažniau siunčia tekstus, dokumentus, nuotraukas ar garso įrašus įvairioms DI sistemoms. Todėl svarbu suprasti, kokie duomenys perduodami išoriniam paslaugos tiekėjui ir kokios yra jo privatumo sąlygos.
Verslui tai aktualu ne mažiau nei privatiems vartotojams. Biuruose naudojamos konferencijų sistemos, išmanūs ekranai, balso asistentai ir darbuotojų telefonai gali tapti papildomu saugumo sluoksniu, kurį reikia valdyti. Ypač jautrūs yra klientų duomenys, komercinės paslaptys ir prisijungimo informacija.
Paprastos priemonės sumažina riziką
Pirmiausia verta patikrinti, kokius leidimus turi įrenginiai ir programėlės. Antra – naudoti skirtingus, stiprius slaptažodžius bei dviejų faktorių autentifikaciją. Trečia – reguliariai atnaujinti įrenginių programinę įrangą.
Įmonėms naudinga turėti ir aiškias taisykles, kokią informaciją darbuotojai gali kelti į viešas DI sistemas. Technologijos suteikia patogumo, tačiau kuo daugiau įrenginių „girdi“ ir „mato“, tuo svarbiau žinoti, kas turi prieigą prie surenkamų duomenų.
Šaltiniai: Lrytas.lt.
Parašykite komentarą