Kaip apsaugoti telefoną nuo virusų? Patikrintos strategijos maksimaliai įrenginio apsaugai

Išmanusis telefonas šiandien atstoja pusę gyvenimo. Bankas kišenėje. Nuotraukų albumas. Darbo el. paštas. Asmeniniai pokalbiai. Net dokumentai ir slaptažodžiai.

Reklama

Ir viskas viename įrenginyje, kuris kasdien jungiasi prie interneto, viešų „Wi-Fi“ tinklų, siunčia ir gauna failus.

Todėl klausimas, kaip apsaugoti telefoną nuo virusų, nėra techninis smulkmenų sąrašas. Tai klausimas apie kasdienį saugumą. Apie įpročius.

Ne kiekviena grėsmė matoma iš karto. Kai kurios pasireiškia tik sulėtėjusiu veikimu. Kitos – netikėtais pranešimais ar pinigų nuskaičiavimu. O dalis išvis lieka nepastebėtos.

Kas iš tiesų yra „virusas“ telefone?

Kasdienėje kalboje virusu vadinama beveik viskas – nuo įkyrių reklamų iki pavogtų slaptažodžių. Technologiškai virusai yra tik viena kenkėjiškų programų rūšis.

Telefonuose dažniau pasitaiko:

• Šnipinėjimo programos (angl. spyware)
• Išpirkos reikalaujantys virusai (ransomware)
• Netikros programėlės, kurios renka duomenis
• Kenkėjiškos nuorodos, nukreipiančios į apgaulingas svetaines

Statistika rodo, kad „Android“ įrenginiai dažniau tampa taikiniu nei „iOS“. Tačiau tai nereiškia, kad vienas ar kitas telefonas yra visiškai saugus.

Grėsmė dažniausiai ateina ne iš paties įrenginio, o iš elgesio. Paruoškime kompiuterį darbui biure, kad būtų saugus ir efektyvus

Atnaujinimai – paprasta, bet dažnai ignoruojama apsauga

Operacinės sistemos atnaujinimai nėra tik naujos piktogramos ar funkcijos. Dalis jų – saugumo pataisos.

Reklama

Gamintojai nuolat taiso spragas, kurios gali būti išnaudotos įsilaužimams. Kartais tokios spragos aptinkamos jau po to, kai jos buvo išnaudotos.

Atidėtas atnaujinimas gali reikšti mėnesius be apsaugos.

Jeigu kyla klausimas, kaip apsaugoti telefoną nuo virusų be papildomų programų, pirmas žingsnis visada tas pats – reguliariai diegiami sistemos atnaujinimai.

Programėlės – ne visos jos tokios, kaip atrodo

Dauguma kenkėjiškų programų į telefoną patenka per atsisiųstas programėles.

Oficialios parduotuvės, tokios kaip „Google Play“ ar „App Store“, turi apsaugos mechanizmus. Tačiau net ir ten kartais praslysta įtartinos aplikacijos.

Svarbūs keli dalykai:

• Atsisiuntimų skaičius
• Atsiliepimų kokybė
• Programėlės kūrėjo pavadinimas
• Leidimai, kurių ji prašo

Jeigu paprasta žibintuvėlio programėlė prašo prieigos prie kontaktų ar mikrofono – tai signalas sustoti.

Programėlių leidimai dažnai ignoruojami. Tačiau būtent jie nurodo, kiek duomenų aplikacija gali pasiekti.

Slaptažodžiai ir dviejų veiksnių autentifikacija

Telefonas dažnai naudojamas prisijungti prie el. bankininkystės ar socialinių tinklų.

Silpnas slaptažodis – viena dažniausių saugumo spragų. 6 simbolių kombinacija su vienu skaičiumi jau seniai nėra pakankama apsauga.

Rekomenduojama naudoti bent 10–12 simbolių slaptažodžius su raidėmis, skaičiais ir specialiais ženklais. Dar geriau – slaptažodžių tvarkyklę.

Dviejų veiksnių autentifikacija (2FA) suteikia papildomą sluoksnį. Net jei slaptažodis nuteka, prisijungimui reikalingas papildomas kodas.

Tai ne apsauga nuo visko, bet tai jau daug.

Vieši „Wi-Fi“ tinklai – patogūs, bet rizikingi

Kavinėse, oro uostuose ar viešbučiuose siūlomi nemokami interneto tinklai atrodo patraukliai. Tačiau tokie tinklai gali būti nesaugūs.

Per viešą „Wi-Fi“ perduodami duomenys gali būti perimti, jei svetainė nenaudoja šifravimo.

Paprastas patarimas – vengti jungtis prie bankinių ar jautrių paskyrų naudojantis neapsaugotu tinklu.

Jei tokios situacijos neišvengiamos, verta naudoti VPN paslaugą, kuri šifruoja duomenų srautą.

Koks yra geriausias telefonas vaikams?

Kaip apsaugoti telefoną nuo virusų be papildomos panikos

Kartais susidaro įspūdis, kad telefonas – nuolatinėje rizikoje. Tačiau daugeliu atvejų pakanka kelių aiškių įpročių.

Neatidaryti įtartinų nuorodų.
Nesiųsti asmeninių duomenų nežinomiems siuntėjams.
Neatsisiųsti programėlių iš neaiškių šaltinių.

Dalis atakų vyksta per SMS ar el. paštą – vadinamoji „phishing“ taktika. Žinutė gali atrodyti kaip iš kurjerių tarnybos ar banko. Vienas paspaudimas – ir atsiduriama netikroje svetainėje.

Kartais užtenka akimirkos neatidumo.

Antivirusinės programos – ar jos būtinos?

Antivirusinės programos telefonams egzistuoja ir gali būti naudingos, ypač „Android“ įrenginiuose.

Tačiau jos nėra stebuklas.

Kai kurios nemokamos antivirusinės programos pačios gali rinkti vartotojų duomenis ar rodyti perteklines reklamas.

Renkantis tokį sprendimą svarbu atkreipti dėmesį į reputaciją, atsiliepimus, privatumo politiką.

Kai kuriems vartotojams pakanka atsargaus elgesio ir sistemos apsaugos. Kitiems, ypač dažnai diegiantiems naujas programėles ar naudojantiems telefoną darbui, papildoma apsauga gali būti prasminga.

Vienareikšmio atsakymo čia nėra.

Ekrano užraktas – paprastas, bet būtinas

Virusai – ne vienintelė grėsmė. Telefonas gali būti pamestas ar pavogtas.

Ekrano užraktas su PIN kodu, slaptažodžiu ar biometrine apsauga – minimalus standartas.

4 skaitmenų PIN kodas yra geriau nei nieko, bet 6 ar daugiau skaitmenų suteikia daugiau saugumo.

Biometrinė apsauga – piršto atspaudas ar veido atpažinimas – patogi ir pakankamai saugi kasdieniam naudojimui.

Atsarginės kopijos – paskutinė gynybos linija

Net ir laikantis visų saugumo taisyklių, rizika niekada nedingsta visiškai. Perkame pirmąjį išmanųjį telefoną vaikui

Atsarginės kopijos leidžia išvengti didžiausio praradimo – duomenų.

Nuotraukos, kontaktai, dokumentai gali būti saugomi debesijoje arba kompiuteryje.

Jeigu telefonas užkrečiamas išpirkos reikalaujančia programa, atsarginė kopija gali tapti vieninteliu būdu atkurti informaciją.

Vaikų telefonai – atskiras dėmesys

Vaikai dažnai mažiau kritiškai vertina nuorodas ar žaidimų pasiūlymus.

Tėvų kontrolės funkcijos leidžia riboti programėlių atsisiuntimą, stebėti laiką internete, blokuoti netinkamą turinį.

Tai nėra šnipinėjimas. Tai saugumo priemonė.

Per daug leidimų – per daug rizikos

Programėlės dažnai prašo prieigos prie:

• Kameros
• Mikrofono
• Kontaktų
• Vietos nustatymo
• Failų saugyklos

Ne kiekviena aplikacija turi realų poreikį naudoti visus šiuos duomenis. Antivirusinės programos „skydas“ jau per silpnas

Telefono nustatymuose galima peržiūrėti, kurios programėlės turi kokias teises. Periodinė peržiūra padeda sumažinti riziką.

Kaip apsaugoti telefoną nuo virusų kasdienybėje

Ne viskas susiveda į technologijas.

Paprastas budrumas – stipriausia apsauga.

Jeigu žinutė skamba pernelyg skubiai ar grasinančiai, verta sustoti. Jeigu svetainė atrodo keistai – patikrinti adresą. Jeigu pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa, dažniausiai taip ir yra.

Dalis žmonių galvoja, kad kibernetinės atakos skirtos tik didelėms įmonėms. Tačiau smulkūs vartotojai dažnai tampa lengvesniu taikiniu.

Kada verta sunerimti?

Telefono sulėtėjimas gali būti normalus reiškinys dėl atminties trūkumo. Tačiau staigūs pokyčiai – neįprasti reklaminiai langai, savaime įsijungiančios programėlės, nežinomi mokesčiai – signalai patikrinti įrenginį.

Kartais pakanka pašalinti įtartiną aplikaciją. Kartais tenka atkurti gamyklinius nustatymus.

Tai kraštutinė priemonė, bet veiksminga.

Telefonas šiandien – asmeninis įrenginys su daugybe jautrios informacijos. Todėl klausimas, kaip apsaugoti telefoną nuo virusų, iš tiesų yra klausimas apie atsakomybę už savo duomenis.

Ne panika, ne nuolatinė baimė.

Tiesiog keli apgalvoti įpročiai, kurie ilgainiui tampa savaime suprantami. Kaip pašalinti Topsport reklamą