Technologijos
Nuo medinių vamzdžių iki naujausių technologijų: vamzdynų evoliucija, kurios dėka galime ramiai gerti vandenį iš čiaupo
Gerdamas vandenį tiesiai iš čiaupo, retas pagalvoja apie tai, kokią įtaką geriamojo vandens kokybei turi vamzdynų sistema, kuri per šimtmečius evoliucionavo ir tobulėjo. Viską pakeitęs ir revoliuciją santechnikos pramonėje sukėlęs plastikas nebuvo naudojamas iki devintojo dešimtmečio pabaigos, o vamzdynus įrenginėjantys montuotojai spręsdavo aibę iššūkių, kurių šiandien nebeliko naujausių technologijų dėka.
Reklama
Vilnių vanduo pasiekdavo mediniais vamzdžiais
Vamzdynai yra bene svarbiausias mūsų ūkio inžinerinis elementas – jais gyventojus pasiekia šalies vandentvarkos įmonių tiekiamas aukštos kokybės vanduo. Šiandien viešai tiekiamu vandeniu, kuris yra kokybiškas ir saugus gerti, apsirūpina net 82 proc. šalies gyventojų, o kita dalis vandeniu apsirūpina individualiai – iš privačių gręžinių ar šachtinių šulinių.
„Centralizuoto vandens tiekimo sistema Vilniuje, remiantis rašytiniais šaltiniais, egzsitavo jau XVI a. – tuomet vanduo iš Vingrių šaltinio žemumoje įsikūrusį miestą pasiekdavo mediniais vamzdžiais. Žinoma, tokie vamzdžiai nebuvo patikimi, bet galimybė juos keisti į metalinius sostinėje atsirado tik XIX a. viduryje“, – sako „Geberit“ Baltijos šalių projektinių pardavimų vadovas Vytautas Dinda.
Šiuolaikinė, slėginio vandentiekio technologija Lietuvoje atsirado tarpukariu, o išpopuliarėjo sovietmečiu. Į mokyklas grįžę moksleiviai skatinami vandenį gerti išmaniai
„Nuotekų tinklai būdavo tiesiami iš keraminių, asbocementinių, gelžbetoninių vamzdžių, jungiamų gan primityviai – linų pakulų ir betono mišiniu. Pakulos ilgainiui supūdavo, atsirasdavo skylės, be to, ir medžių šaknys prasiskverbdavo į vamzdynų vidų ir juos užkimšdavo“, – pasakoja V. Dinda.
Daugiasluoksniai vamzdžiai – žingsnis į geriamojo vandens rinką
Švinas, varis arba plienas – iš šių medžiagų pagamintuose vamzdžiuose iki devintojo dešimtmečio pabaigos tekėdavo geriamasis vanduo, o plastikiniai vamzdžiai pradėti naudoti tik vėliau. Pasak V. Dindos, vamzdžių būklė turi įtakos geriamojo vandens kokybei – ant senų vamzdžių sienelių gali nusėsti plika akimi nematomos geležies bei mangano dalelės, kurios atsiskyrusios nuo sienelės sukelia vandens drumstumą.
„Devintajame dešimtmetyje naujai atsiradę daugiasluoksniai, iš plastiko ir metalo sluoksnių pagaminti vamzdžiai buvo nauja technologija santechnikos industrijoje, apjungianti abiejų medžiagų privalumus – metalo stabilumą ir plastiko atsparumą korozijai“, – sako V. Dinda.
Viena iš šios technologijos pradininkių buvo 150 jubiliejų šiemet švenčianti bendrovė „Geberit“, 1990-aisiais pradėjusi gaminti daugiasluoksnių vamzdžių sistemą „Mepla“. Tai buvo pirmasis bendrovės žingsnis į geriamojo vandens rinką.
Presavimo jungtys – skeptiškai vertinta naujovė
„Iš pradžių „Mepla“ vamzdžiai buvo jungiami metalinėmis užveržiamomis jungtimis – tai buvo nepatogu, atimdavo daug laiko, ypač didesnio skersmens vamzdžių atveju. Tačiau 1992-aisiais mūsų inžinieriai pirmieji pasaulyje pristatė presavimo jungtis daugiasluoksniams vamzdžiams. Tai buvo naujovė, į kurią iš pradžių santechnikos pramonės atstovai žvelgė gan skeptiškai”, – pasakoja V. Dinda. Beveik kas antras vilnietis geria vandentiekio vandenį
Jei šiandien „Mepla“ vamzdynų sistema yra pripažintas produktas geriamojo vandens įrenginių kategorijoje, anuomet santechnikos įrangos montuotojus reikėjo įtikinti, kad nauja plastikinių vamzdžių presavimo technika yra pranašesnė ir pažangesnė – Šveicarijos bendrovei tai pasiekti padėjo išsamūs mokymai demonstruojant lengvesnę, greičiau ir patogiau montuojamą techniką.
2004-aisiais Šveicarijos bendrovė įsigijo Vokietijos kompanijos „Mannesmann“ sukurtą nerūdijančio plieno sistemą su presavimo jungtimis ir plonasieniais vamzdžiais. Tai ne tik išplėtė asortimentą įtraukiant aukštos kokybės vandens tiekimo sistemą iš metalo, bet ir atvėrė naujas pramonines rinkas, nes sistema taip pat gali būti naudojama mazutui, garui, suslėgtam orui ir įvairioms dujoms tiekti.
Šeštajame dešimtmetyje – dėmesys triukšmo kontrolei
„Jau daugiau kaip 100 metų atliekame mokslinius tyrimus ir tobuliname visas santechnikos technologijas, – sako Gediminas Repšys, „Geberit“ vykdantysis direktorius Baltijos šalyse. – Turbūt didžiausias proveržis fiksuotas XX a. antrojoje pusėje, kai inicijavome fundamentalius pokyčius plastiko apdorojimo ir nuotekų hidraulikos srityse.“ Variniai vamzdžiai
Pasak G. Repšio, nuo šeštojo dešimtmečio hidraulikos ir akustikos ekspertizės tapo ypač svarbios, nes statybose vis didesnis dėmesys buvo skiriamas triukšmo kontrolei. „Prasta statybų kokybė ir tankesnio gyvenimo tendencijos triukšmo problemą sanitarinėse patalpose dar labiau paaštrino, todėl nuolat tobulinome bakelių garso izoliaciją ir pradėjome diegti tokias technologijas kaip absoliučiai begarsė vonios armatūra.
Sistema, kurią kūrė patys montuotojai
Nors garso izoliacija puikiai veikė, vamzdžių montavimas vis dar buvo gana sudėtingas, todėl sistema buvo nuolat tobulinama, kol galiausiai evoliucionavo į šiandien montuotojams ir inžinieriams siūlomą „Silent-Pro“ sprendimą. „Tai – idealus sprendimas pastato nuotekų sistemoms statybų projektuose, kuriuose keliami aukšti akustiniai reikalavimai“, – priduria G. Repšys.
Pasak V. Dindos, vienas brangiausių ir kartu ambicingiausių bendrovės projektų yra 2021-aisiais pristatyta, dideliu našumu ir patikimumu pasižyminti „FlowFit“ tiekimo sistema. „Kuriant šią naujovišką, lengvai montuojamą tiekimo sistemą, savo pastabomis ir patirtimi prisidėjo patys montuotojai. Šitaip panaikinome visas kliūtis, kurios statybų aikštelėje darbus paversdavo brangiais bei sudėtingais ir užtikrinome, kad vamzdžiai būtų montuojami be vargo, sklandžiai ir intuityviai“, – sako V. Dinda. Augantys būsto užliejimo skaičiai Lietuvoje
Ankstyvas dėmesys inovacijoms ir pažangioms technologijoms padėjo bendrovei įsitvirtinti santechnikos pramonės lyderių gretose, o mokslinių tyrimų ir plėtros srityje šiandien darbuojasi daugiau kaip 400 darbuotojų.
„Kasmet į technologijas ir naujų produktų kūrimą investuojame apie 80 mln. Šveicarijos frankų, o tai sudaro apie 2-3 proc. visos grupės apyvartos. Puoselėjame inovacijų tradiciją ir kiekvienais metais pateikiame apie 30 naujų patentų, lengvinančių montuotojų ir inžinierių darbą bei užtikrinančių ilgai tarnaujančią kokybę galutiniams vartotojams.“
