Izraelio „Shelfietech“ lapkričio 9 d. paskelbė komerciniam naudojimui parengusi naują mažmeninės prekybos platformą. Ji skirta ne vien kaupti parduotuvių duomenis, bet ir rekomenduoti darbuotojams, kokio veiksmo imtis. Gamintojas mini atsargų, prekių prieinamumo, kainų ir pardavimo rezultatų analizę, tačiau viešai nepatvirtintas konkretus sutaupymo dydis.
Kaip „Shelfietech“ duomenis paverčia užduotimis?
Tipinėje parduotuvėje atsargų informacija, prekių vieta lentynoje, nuolaidos ir pardavimai dažnai analizuojami skirtingose sistemose. Naujoji platforma siekia šiuos signalus sujungti į darbo prioritetus. Pavyzdžiui, ji galėtų išryškinti, kad populiarios prekės nėra lentynoje, nors sandėlyje jų liko, arba kad kainų pakeitimai nesukėlė laukto efekto. Tai produkto paskirties iliustracijos, o ne nepriklausomai išmatuoti klientų rezultatai.
Kam skirta naujoji mažmeninės prekybos platforma?
Tikėtinas pirkėjas yra prekybos tinklas ar didesnė mažmeninės prekybos įmonė, už programinę įrangą mokanti kaip už operacinę sistemą ar analitikos paslaugą. Tačiau tikslių „Shelfietech“ abonemento mokesčių, integracijų kainų ir klientų skaičiaus šaltinis nepateikia. Negalima iš to daryti išvados apie jau pasiektas pajamas.
Kaip netikslūs duomenys gali paveikti DI rekomendacijas?
Duomenų kokybė išlieka esminė: neteisingi likučiai ar pasenę kainų duomenys gali virsti neteisinga rekomendacija. Vadovas taip pat turi nuspręsti, ar algoritmui leidžiama tik siūlyti, ar ir keisti kainas. Vienas programinis sprendimas nepanaikina fizinės inventorizacijos, darbuotojų mokymo ir saugios prieigos poreikio.
Kokioms Lietuvos parduotuvėms tai būtų naudinga?
Lietuvoje tokia idėja aktuali specializuotų parduotuvių tinklams, vaistinėms ir elektroninės prekybos sandėliams. Mažam prekybininkui gali pakakti ir paprastesnės lentelės ar kasos sistemos ataskaitos. Todėl svarbiausias klausimas nėra „ar įdiegti DI“, o ar prarastų pardavimų dydis pateisina techninės integracijos kainą.
Jei parduotuvėje dėl tuščių lentynų per savaitę prarandama hipotetiškai 200 eurų bendrojo pelno, metinis nuostolis būtų 10 400 eurų. Tai scenarijus, o ne tyrimo rezultatas. Jeigu programos įdiegimas ir priežiūra kainuotų 6 000 eurų per metus, jai tektų atkurti daugiau nei pusę šio nuostolio, kad vien šiame kriterijuje atsipirktų.
Kokią kasdienę užduotį atliktų darbuotojas?
Parduotuvės vadovui verta pradėti nuo labai paprasto klausimo: ar sistema tik aptinka problemą, ar pateikia užduotį konkrečiam žmogui, o vėliau parodo, ar problema išspręsta? Tik pastaruoju atveju galima nuosekliai matuoti proceso efektyvumą. Pavyzdžiui, atsargų neatitikimų analizė be lentynų papildymo drausmės nesukurs papildomų pardavimų. Kaina taip pat nėra atskiras mygtukas: nuolaida padidina prekių judėjimą, bet gali sumažinti vieneto pelną. Lietuvos įmonė, norinti išbandyti analogišką sistemą, pirmiausia galėtų surinkti dviejų savaičių atvejų žurnalą: kas pasiūlyta, kas iš tikrųjų atlikta ir kokia buvo pasekmė.
Iliustracija: Jack Lee / Unsplash.
Šaltiniai: Yahoo Finance.